M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejus po rekonstrukcijos taps moderniu edukaciniu ir pažintiniu centru
M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus išvaizda dabar – apgaulinga. Iš lauko pastatas lyg ir nepasikeitęs, tik apjuostas grioviais. Tačiau iš vidaus jis išskobtas lyg sraigės namelis. Prieš dvejus metus prasidėję muziejaus rekonstrukcijos darbai, įkainoti daugiau nei 5 milijonais litų, baigsis tik 2009-aisiais, 40-aisiais muziejaus gyvavimo metais.
Turės savo įrašų studiją
Pažvelgus pro trečiojo, palėpės, aukšto grindis žemyn, vakar buvo matyti, kaip pirmajame vaikšto bendrovės „Restauravimo projektai” darbininkai, jų viršininkai, muziejaus direktorė Zita Grincevičienė ir rekonstruojamą pastatą atvykusi apžiūrėti Kauno vicemerė Adelė Echodienė. Šiuo metu kairėje M. ir K.Petrauskų pastato pusėje tvirtinami perdengimai, gilinamas pusrūsis, tvarkomi pamatai, rengiamasi keisti langus. Kitoje namo dalyje, remontą regėjusioje 1974 m., vis dar veikia memorialinis Kipro Petrausko ir Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės butas, vyksta koncertai. Čia galima pamatyti, kaip atrodė dabar rekonstruojama namo pusė: apibėgusios sienos, nemoderni šildymo sistema, sovietiniu laikotarpiu dvelkiantis linoleumas. Tarpukariu čia virusio gyvenimo dvasią primena autentiški baldai, paveikslai ir maestro balsas, sklindantis iš grotuvo.
Po grandiozinių pertvarkymų visame pastate skambėsianti muzika irgi bus pirmasis dalykas, 2009 m. pasitiksiantis muziejaus lankytojus. Pagal architekto Gintaro Prikockio parengtą projektą pastato pusrūsyje bus įrengta garso įrašų studija, fotolaboratorija, popieriaus restauravimo dirbtuvės, įkurdinta dalis muziejinių fondų. Projekte numatyta ir nauja parodų salė, ir edukacinės klasės. „Muziejaus ekspozicija taip pat bus atnaujinta, skirta ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams”, – pridūrė muziejaus direktorė.
Linkėjo tapti šiuolaikiškam
941 kvadratinių metrų ploto praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Žaliakalnyje pastatyto namo rekonstrukcija kainuos daugiau nei 5 milijonus litų. Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės statusą turintis pastatas naujam gyvenimui prikeliamas už Kauno Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento lėšas. Šiemet miesto valdžia skyrė 700 tūkstančių, paveldosaugininkai – 200 tūkstančių litų. Kitąmet rekonstrukcijos ir pritaikymo šiuolaikiškoms reikmėms projekte numatytiems darbams lėšų irgi reikės maždaug tiek pat.
A.Echodienė užtikrino, kad kitais metais muziejaus rekonstrukcija tikrai nesustos, miesto biudžete tam pinigų tikrai atsiras. „Tikiuosi, kad po remonto muziejus taps šiuolaikišku kultūros židiniu, o jo veikla bus dar viešesnė ir pastebimesnė”, – sakė vicemerė.
Teko iškeldinti gyventojus
1969 m. sovietinė Ministrų Taryba priėmė nutarimą įsteigti K.Petrausko memorialinį muziejų. Kadangi namo kambariai buvo išnuomoti, teko iškeldinti gyventojus, o namą suremontuoti ir pritaikyti muziejui.
Muziejus nupirko iš K. Petrausko žmonos E.Žalinkevičaitės-Petrauskienės jau restauruotus baldus memorialiniam butui, taip pat paveikslus, įvairių daiktų – kilimų, suvenyrų, indų. K.Petrausko žmona bei dukra Aušra padėjo muziejininkams įrengti memorialinio buto kambarius, atkurti autentišką aplinką. 1977 m. muziejus atvėrė duris lankytojams.
Muziejaus padaliniais tapo S. Šimkaus memorialinis butas ir kompozitoriaus J. Gruodžio memorialinis muziejus. 1969 m. įsteigtas dainininko K. Petrausko memorialinis muziejus vėliau išaugo į lietuvių muzikos muziejų. Anot Z.Grincevičienės, kasmet jį aplanko apie 6 tūkstančius žmonių.