Išeiviai nebenori šokti pagal svetimą dūdelę

Naujieji emigrantai užsimojo siekti politinės įtakos Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje – savo kandidatus žada kelti šių šalių vietos valdžios rinkimuose

Naujieji emigrantai nebebus vien pasyvūs stebėtojai. Jie sieks daryti įtaką šalių, kuriose įsikūrė, politiniam gyvenimui. Vienintelis būdas – vietos rinkimai. Europos Sąjungoje (ES) galiojantys teisės aktai numato, kad į savivaldybių tarybas gali būti renkami bei balsuoti gali visų ES šalių piliečiai.

„Neabejotinai naudosimės šia galimybe. Vienas mūsų skyriaus tikslų – laimėti bent kelias vietas Airijos regionų tarybose”, – „Kauno dienai” sakė Lietuvos liberalų sąjūdžio skyriaus Airijoje pirmininkas Mindaugas Vidugiris.

Didžiojoje Britanijoje veikiančio Tėvynės sąjungos skyriaus vadovas Darius Furmonavičius įsitikinęs, kad naujieji emigrantai turi galimybių siekti politinių postų ir šios šalies vietos valdžios institucijose.

Turi pakankamai resursų

Airijoje kol kas veikia tik vienos Lietuvos partijos skyrius. Lietuvos liberalų sąjūdis padalinį įsteigė Dubline. Pasak skyriaus pirmininko M.Vidugirio, šiuo metu brėžiamos pagrindinės veiklos kryptys, o apie ambicingesnius planus bus galima kalbėti tik po kelerių metų. „Kita vertus, jau dabar siekiame daryti kuo didesnę politinę įtaką”, – neslėpė skyriaus pirmininkas.

Skirtingais duomenimis, Airijoje gyvena apie 150 tūkst. lietuvių, pusė jų – sostinėje Dubline. Šiame mieste Lietuvos liberalų sąjungos skyrius ir sieks didžiausios įtakos. „Kol kas vienijame vos keliasdešimt narių, trūksta resursų, todėl negalime kelti labai ambicingų tikslų”, – sakė M.Vidugiris.

Jau dabar aiškėja Lietuvos liberalų sąjūdžio Airijos skyriaus darbo kryptys – valdžios siekimas Lietuvoje ir Airijoje. Pastarojoje partijos atstovai postų ketina siekti savivaldybių tarybose. „Sunku prognozuoti, ar mūsų politinė jėga sparčiai augs Airijoje, tačiau vietos savivalda – prioritetinis tikslas”, – sakė Airijos lietuvis. Jis neabejoja, kad naujieji emigrantai turi pakankamai resursų, kad sugebėtų daryti įtaką Airijos politikų sprendimams.

„Sunku prognozuoti, kada iškovosime pirmąsias vietas vietos valdžios institucijose, tačiau šioje srityje būsime aktyvūs”, – žadėjo M.Vidugiris. Airijoje, kurioje lietuviai sudaro apie 3 procentus visų gyventojų, siekti postų miestų ir regionų tarybose gerokai lengviau nei didžiosiose ES šalyse.

Žiemą pradės rinkimų kampaniją

Aktyviai Lietuvos liberalų sąjūdžio Airijos skyrius ketina dirbti ir šią žiemą. Jau planuojama agitacijos kampanija, siekiant skatinti Dubline ir kitose žaliosios salos miestuose gyvenančius emigrantus balsuoti Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose. „Be abejonės, ir čia vyks rinkiminė agitacija. Kai kurie emigrantai artimiausiu metu ketina grįžti į Lietuvą, jiems ne tas pats, kas valdys miestus ar rajonus”, – sakė Airijos skyriaus pirmininkas.

Airijos liberalų nedomina postai Lietuvoje. Daugelis į partiją sako įstoję tik todėl, kad pritaria liberalų vykdomai politikai. „Be to, per partijai priklausančius Seimo narius galime siūlyti tam tikrų įstatymų pataisas, kurios būtų palankesnės emigrantams”, – sakė Liberalų sąjūdžio skyriaus Airijoje atsakingoji sekretorė Rita Lučnikovaitė.

Anot jos, būtina siūlyti kai kuriuos su emigrantais susijusius mokesčių pakeitimus, sudaryti galimybę stipendijomis skatinti emigracijoje dirbančius pedagogus, parengti lietuvybės ugdymo medžiagą ir numatyti tam daugiau lėšų kitų metų biudžete.

„Rugsėjį rengtame suvažiavime bandėme kelti šias problemas”, – sakė Airijos skyriaus atsakingoji sekretorė.

Žaliojoje saloje artimiausiu metu savo skyrius ketina steigti Tėvynės sąjunga ir socialliberalai.

Vilioja britų konservatoriai

Didžiojoje Britanijoje šiuo metu veikia Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos skyriai, ketinama kurti ir Naujosios sąjungos atstovybę. Aktyviausiai galimybę Didžiosios Britanijos vietos rinkimuose kelti lietuvių kilmės kandidatus svarsto Tėvynės sąjungos Airijos skyrius.

„Pastaruoju metu girdžiu vis daugiau siūlymų iš Didžiosios Britanijos konservatorių. Jie kviečia prisijungti prie vietos partijos. Išreiškė norą, kad keli lietuvių kilmės žmonės siektų postų vietos valdžios rinkimuose”, – sakė Tėvynės sąjungos skyriaus Didžiojoje Britanijoje pirmininkas D.Furmonavičius. Anot jo, tokie siūlymai aktyvėja kasmet, o tai lemia didėjantys emigrantų iš Lietuvos srautai.

Britai siekia pasilikti teisę pasirinkti lietuvių kilmės kandidatūras. „Jie nori atsižvelgti į žmonių politinį aktyvumą, profesinius pasiekimus, asmeninę reputaciją”, – sakė D.Furmonavičius. Didžiojoje Britanijoje lietuviams gerokai sudėtingiau aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. „Čia kitoks rinkėjų mentalitetas, savos tradicijos, kitokia rinkimų sistema. Iš pokalbių su britų konservatoriais susidariau įspūdį, kad lietuvių kandidatūros būtų keliamos tose apygardose, kuriose tradiciškai laimi kitos politinės jėgos”, – atvirai kalbėjo D.Furmonavičius.

Praėjusiuose savivaldybių rinkimuose Notingame konservatoriai buvo iškėlę lenkų kilmės politiko kandidatūrą, tačiau jis patyrė fiasko – didele balsų persvara pralaimėjo leiboristų kandidatui.

Vis dėlto Tėvynės sąjungos skyriaus Didžiojoje Britanijoje pirmininkas neabejoja, kad Jungtinėje Karalystėje yra būdų lietuviams iškovoti vietų savivaldybių tarybose – siekti būti įrašytiems į dviejų didžiųjų Britanijos partijų sąrašus. „Kito kelio nėra. Čia tradiciškai veikia dvi stiprios partijos, todėl lietuviškai politinei organizacijai nėra jokių galimybių. Būtų naivu manyti, kad užteks vien lietuvių balsų”, – mano D.Furmonavičius. Jungtinėse Amerikos Valstijose išeiviai iš Rytų Europos sudaro bendrą politinį darinį. Panašiu keliu, anot D.Furmonavičiaus, turėtų eiti ir Britanijoje gyvenantys emigrantai.

Aktyvinti savo veiklą Didžiojoje Britanijoje ketina ir kitos partijos. Šiuo metu didžiausią frakciją Seime turinti Lietuvos socialdemokratų partija taip pat planuoja atidaryti savo partijos skyrių Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje.

Ispanijoje – nė vieno skyriaus

Vis daugiau šalies partijų steigia skyrius užsienyje. Tačiau Ispanijoje skyrių kol kas neatidarė nė viena šalies politinė organizacija.

Nepaisant to, Ispanijos lietuvių bendruomenė taip pat gali pasigirti politikų vizitais – dar prieš metus vietos emigrantai nebuvo užmezgę jokių kontaktų su tautos atstovais, o pastaruoju metu Ispanijos lietuvius lanko įtakingus postus užimantys politikai.

Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Loretos Paulauskaitės žiniomis, keletas politinių jėgų domisi galimybe steigti skyrius Pietų Europos valstybėje.

Ji sako, kad per paskutinius rinkimus lietuviams net nebuvo suteikta galimybė balsuoti, nes rinkėjus balsavimo paštu vokai pasiekė per vėlai. Esą tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl Ispanijoje Lietuvos politikai veikia gerokai pasyviau.

Politologas mato perspektyvų

Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius sako, kad lietuviai turi realių galimybių tapti visų Europos Sąjungos šalių savivaldybių tarybų nariais. „Kita vertus, emigrantai, tautinės mažumos yra vienas pasyviausių segmentų, todėl gali neužtekti vien jų balsų”, – įsitikinęs profesorius. Jis mini Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kilmės politikus, tačiau akcentuoja, kad juos išrinko ne vienos bendruomenės, o bendras elektoratas.

Kitas svarbus veiksnys – emigrantų koncentracija tam tikrose vietovėse. „Be to, Airijoje yra palanki rinkimų sistema. Paprastai vienoje rinkimų apygardoje kovojama dėl kelių mandatų, rinkėjai balsuoja už kelis kandidatus. Rinkimus laimi tie, kurie reitingavimo metu sulaukia mažiausiai neigiamų rinkėjų balsų”, – sakė KTU profesorius.

Lietuvių sėkmę kitų šalių savivaldybių rinkimuose lemtų daugybė dalykų – rinkimų kampanija, tautiečių aktyvumas, kandidatų kompetencija ir pan. „Bent jau Airijoje tam tikrų perspektyvų yra. Gal ne artėjančiuose rinkimuose, bet vėliau”, – įsitikinęs A.Krupavičius.

Vis dėlto, politologo nuomone, aktyviausiai užsienio šalyse veikiančios Lietuvos politinės partijos sieks privilioti emigrantus balsuoti mūsų valstybėje vykstančiuose rinkimuose. „Aktyviau šioje srityje partijos veiks prieš Seimo rinkimus, – neabejoja politologas. – Aišku, dalis išeivių, Lietuvoje deklaravusių savo gyvenamąją vietą, galės dalyvauti ir vasarį vyksiančiuose rinkimuose”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.