Mokinių ir mokytojų santykiai: amžina ir neišspręsta problema

Ir vėl ruduo, ir vėl mokykla, ir vėl tos pačios problemos. Kyla kasdieniai kivirčai tarp mokytojų ir mokinių.

Kodėl pedagogų ir moksleivių santykiai vis prastėja ir lieka neišsprendžiama problema? Pasidomėjau ir pakalbinau Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoją Violetą Sadzevičiūtę bei psichologę Renatą Jasevičienę.

Pasak etikos mokytojos Violetos Sadzevičiūtės, dabartiniai mokinių ir mokytojų santykiai yra prieštaringi. Mokytojai visada reikalauja, o mokiniai nereaguoja į tuos reikalavimus. Pagrindinė tokių nevykusių moksleivių ir mokytojų santykių priežastis – bendradarbiavimo stoka. Prasidedant mokslo metams kiekvienas mokytojas turėtų paaiškinti, ko jis reikalaus per mokslo metus, ko išmokys, ir tik paskui reikalauti. Mokytojai norėtų, kad mokiniai atliktų visas užduotis, kurios yra duodamos. Mokinių pareiga – mokytis. Tačiau visada atsiranda kokių nors priežasčių, kodėl neatliko tam tikrų darbų. Jeigu mokiniai susėstų ir pasikalbėtų su mokytojais, kas yra blogai, – tai ir būtų bendradarbiavimas. Svarbiausia – reikia kalbėtis apie viską, ko mokiniai nori ir tikisi iš savo mokytojų. Pedagogų ir moksleivių santykiai turėtų būti šiltesni, laisvesni. Egzistuoja ir neformalus bendravimas, mokiniai prieina patys, pakalbina mokytojus. Tai visiškai normalu ir žmogiška, tai neturėtų būti tabu.

Daugelio jaunuolių nuomonė apie dabartinius jų santykius su mokytojais yra panaši. Konservatyvios pažiūros, neatsižvelgiama į mokinių interesus, didelis psichologinis spaudimas, neteisingas vertinimas ir pan. Mokytojai – bet kokiu atveju buvo, yra ir bus teisūs, o jei bandysi paprieštarauti, būsi „nusodintas”. Tačiau yra mokytojų, kurie išmano savo specialybę ir sugeba ją pateikti įdomiai. Su tokiais mokytojais lengva bendrauti, mažiau konfliktuojama, mokiniai jaučia pagarbą. Jei paklaustume, kas turėtų vykti, kad santykiai nors kiek pagerėtų, nemaža dalis moksleivių atsakytų, jog taip niekada nebus.

Tėvų nuomone, santykiai yra gana šalti, nes dažniausiai mokytojai į bet kurį mokinį žiūri ne kaip į suaugusį asmenį, o kaip įnesusiformavusią asmenybę. Taip pat pastebėta, jog daug metų dirbantys mokytojai nebando keisti savo metodų: kokie buvo prieš 10 metų, tokie ir liko. Šiuolaikiniam jaunimui reikalingos permainos.

Psichologė Renata Jasevičienė teigė, kad santykiai yra ganėtinai įtempti, nes mokiniai iš mokytojų tikisi ne tik pamokymų, bet ir dėmesio. Mokytojai, aišku, neturi tam visiškai laiko, atlieka tik mokymo funkcijas. Todėl yra bandoma šnekėtis su abiem pusėmis: tiek su mokytojais, tiek su mokiniais. Tačiau dažniausiai visi lieka prie savo nuomonės. Dauguma mokytojų gana sunkiai priima naujoves, o mokiniai, demokratėjant aplinkai, žino savo teises, bet nenori girdėti ir pripažinti savo pareigų. Ir visas tas procesas atrodo kaip užburtas ratas. Mokytojas turėtų būti mokinio draugas, tačiau mokiniai nesuvokia, jog draugystės ribos negalima peržengti. Mokytojai yra per daug subjektyvūs, simpatijos ir antipatijos trukdo jiems susidraugauti su mokiniais. Tai amžina ir kol kas neišspręsta problema.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.