Lietuvoje pamažu populiarėja pomėgis laikyti egzotiškus gyvūnus. Į labiausiai mėgstamų sąrašą įtraukiamos ir grėsmingosios piranijos, tačiau paplitę pasakojimai apie jų agresyvumą prilygsta legendoms.
Agresyvumas – mitas
Akvariumų mėgėjai piranijas laiko dėl jų neįprasto būdo, o kai kurie plėšrūnių įsigeidžia tik dėl mados, kad pažįstamiems galėtų papasakoti, kaip jos „vos nenukando rankos”.
Jūrų muziejaus-akvariumo vedėjas Saulius Karalius tokias kalbas prilygino legendoms, tačiau perspėjo, kad plėšrūnėmis per daug pasitikėti neverta.
Specialistas aiškino, kad piranijos aršiai puola nebent tada, kai yra labai alkanos. „Jeigu šeimininkai reguliariai žuvis maitina, problemų kilti neturėtų”, – sakė jis.
S.Karaliaus nuomone, žmonės dažnai daro klaidą: pirmiausiai nusiperka gyvūną, o tik paskui apie jį pasiskaito. Piranijos nėra kokie nors barbosai ar gupijos, todėl, apsisprendus jas laikyti, reikia žinoti keletą svarbių faktų.
Būtina erdvė
Piranijos yra pakankamai ryškios, auksinės spalvos. Auksaspalvės sparčiai auga, todėl perkant žuvis reikia pirkti ir didelį akvariumą.
Tinkamai prižiūrimos piranijos gyvena 20-30 metų ir ištįsta iki 35 centimetrų. S.Karalius įspėjo, kad perkrauta erdvė skatina jų agresyvumą, todėl akvariume derėtų palikti pakankamai laisvės judėti.
Plėšrūnių tėvynė yra Pietų Amerika. Į šį faktą taip pat reikia atsižvelgti ir palaikyti pastovią temperatūrą ir minkštinti vandenį.
Maitinti žuvis akvariumo vedėjas patarė reguliariai kasdien, nes piranijos mėgsta persisotinti. Šeriant retai dideliais kiekiais, aktyvinama jų agresija.
Plėšrūnės kremta jautienos faršą, smulkintą žuvį. Žuvies galima nupirkti ir prekybos centro maisto skyriuje. Svarbiausia, kad ji nebūtų sūdyta.
Laisvėje išbadėjusios piranijos nesunkiai sudoroja paukštį. Keliatūkstantinėmis kolonijomis gyvenančios žuvys per 15 minučių „sutvarko” ir žmogų.
Mėgsta draugiją
Jau dvidešimt metų Jūrų muziejuje gyvenančias piranijas prižiūrintis S.Karalius aiškino, kad joms kitų žuvų draugija netrukdo.
Tačiau visada verta palikti nedidelę galimybę, kad vieną dieną plėšrūnių kaimynams gali baigtis prastai.
Taip nepasisekė aštuonerius metus kartu su piranijomis Jūrų muziejuje gyvenusioms žuvims astronautams. Ilgai tylėjusios, plėšrūnės vieną dieną be jokios priežasties negailestingai su savo kaimynais susidorojo.
Pasak S.Karaliaus, pasitaiko atvejų, kad piranijos apkandžioja viena kitą. „Pajutusios kraujo kvapą, jos, kaip ir kiti plėšrūnai, tampa žiaurios. „Tada į akvariumą pirštų geriau nekišti”, – patarė vandenų pasaulio specialistas.