Degtinė nešildo ir negydo

Nuomonė, kad stiklas stipraus gėrimo įveikia šaltį ar ligą, tėra mitas

Liaudyje paplitęs gydymasis alkoholiu gali baigtis liūdnai. Teigiamas alkoholio poveikis, pasak specialistų, dažniausiai tėra savitaigos pasekmė.

Poveikis apgaulingas

Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas Linas Slušnys įsitikinęs, kad liaudyje įsivyravusi nuomonė, jog degtinė gydo, yra mitas.

„Nedidelis alkoholio kiekis priverčia išsiplėsti smulkiąsias kraujagysles. Į jas priteka daugiau kraujo. Žmogus parausta, jaučiasi sušilęs. Tačiau tai trumpalaikis efektas. Organizmas staigiai atiduoda šilumą ir pradeda šalti”, – aiškino specialistas.

Šaltis pradeda skverbtis į vidaus organus – plaučius, inkstus. Galima lengvai susirgti pavojingomis ligomis – inkstų ar plaučių uždegimu.

Alkoholis sutrikdo normalią organizmo pusiau-svyrą.

„Organizmas pats kovoja su šalčiu, saugo vidaus organus nuo pakenkimo. Stresinėje situacijoje (esant dideliam šalčiui, ištikus traumai) jis pats imasi saugoti gyvybiškai svarbius organus – širdį, kepenis, smegenis.

Todėl paprastai pirmiausia nušąla galūnės. Jas organizmas tarsi paaukoja, apsaugodamas svarbesnius organus. Blaivus žmogus sušalęs gali netekti vieno piršto, išgėręs – gali numirti”, – palygino gydytojas.

Gresia mirtimi

Nuomone, kad stiklas degtinės gali panaikinti peršalimo simptomus, pašnekovas irgi abejojo.

„Virusą iš tiesų sunaikina 40 laipsnių stiprumo alkoholis, tačiau jį kraujo ląstelės išnešioja po visą organizmą. Tokiu atveju reikėtų išgerti keturis litrus degtinės, kad ši sunaikintų visus viruso požymius. Manau, kad taip žmogus greičiau užmuštų save, o ne virusą”, – sakė Priklausomybės ligų centro vadovas. Anot jo, kol alkoholis pasieks virusą, dirbti atsisakys kasa, inkstai, kepenys, galiausiai širdis.

Gydytojo nuomone, viską lemia žmonių įsitikinimas. „Duokit žmogui suvalgyti kreidos gabaliuką ir pasakykite, kad tai padės jam įveikti ligą. Jis tuo patikės ir pasveiks.”

L.Slušnys nepaneigė, kad alkoholis turi ir teigiamų savybių. „Kai alkoholis buvo atrastas, jį naudodavo tik kaip vaistą, dezinfekcijos priemonę. Tačiau netrukus juo pradėta piktnaudžiauti.

Geriausia išeitis – visai nevartoti alkoholio. Pasakyti, koks stipraus gėrimo kiekis yra saugus, tai tas pats, kaip spręsti, ar 90 kilometrų per valandą greitis saugus, ar ne. Viskas priklauso nuo asmenybės. Manau, kad net vienas bokalas alaus sėdant prie vairo yra blogai. Jeigu gali visai negerti, negerk.”

Pašnekovo nuomone, Lietuvoje alkoholio vartojimo kultūros nėra. Bendrauti keturias valandas, rankoje laikant taurę vyno, dar neįprasta.

Nušąla galūnes

Greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Birutė Fedaravičiūtė taip pat nepatarė nuo šalčio gintis vartojant stiprius gėrimus.

„Jei gurkšnojama namie, pavojaus, žinoma, nėra. Tačiau lauke, net esant pliusinei temperatūrai, galima sušalti. Apsvaigus atsiranda mieguistumas, žmogus gali pargriūti, užmigti ir nebeatsikelti”, – aiškino galimas pasekmes gydytoja.

„Penkiasdešimt, šimtas gramų degtinės ar kito gėrimo neturėtų labai pakenkti, tačiau kaip gydytoja to negaliu rekomenduoti, nes alkoholio gėrimas nėra pripažintas gydymo metodas. Jis populiarus tik liaudyje”, – sakė B.Fedaravičiūtė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Degtinė nešildo ir negydo"

  1. ted

    Mes ne Valanciaus draugija bet reik zinoti kad ir nuodas mazais kiekiais yra vaistas cia priklauso nuo mokejimo elgtis pvz,.ziema zvejiba 20 gr degtines ir puodelis karstos arbatos atstoja sildytuva as jau zvejoju 35 m ir alkogoliku dar………..

Komentuoti: ted Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.