Kol kelerius metus merdinti ir miesto pinigus ryjanti Vasaros estrada tyliai irsta, jos likimas vis dar lieka neaiškus.
Tūkstančius litų miesto biudžetui kainuojantis statinio ir jo prieigų išlaikymas neatsiperka – renginių organizatoriai baidosi estrados. Šiemet vos du kartus naudota estrada uždirbo apie 20 tūkst. litų, o jos išlaikymui nuo metų pradžios išleista per 360 tūkst. litų.
Sutariama dėl vieno – buvusios šlovės estrada, tapusi šunų vedžiojimo aikštele, nesusigrąžins. Netrukus savivaldybėje bus svarstomos jos pertvarkymo ar net pardavimo galimybės.
Dirba nuostolingai
Šiemet estradoje vykę renginiai – vaikų dainų šventė ir galiūnų konkursas – uždirbo kelis tūkstančius litų.
Dar apie dešimtį tūkstančių statinį administruojanti bendrovė „Poilsio parkas”, tarp kurios akcininkų yra ir miesto savivaldybė, gavo iš teritorijos nuomos atrakcionų parkams.
J.Urbonas sakė, kad estrados prieigas pamėgę atrakcionų parkai ne tik moka nuomą, bet ir išvažiuodami įsipareigoja susimokėti už aplinkos sutvarkymą. „Jie pagal sutartį moka kelis tūkstančius litų”, – teigė bendrovės „Poilsio parkas” direktorius.
Jis dienraščiui sakė, kad mokestis už nuomą neimamas, jeigu renginys globojamas savivaldybės.
„Tiesiog prašome, kad iš miesto lėšų paremontuotų, aptvarkytų. Už kokią sumą? Už maždaug keturis tūkstančius litų. Tiek kitiems kainuoja estrados nuoma”, – aiškino jis.
Tačiau estrados išlaikymas klaipėdiečiams kainuoja keliolika kartų daugiau. Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, vien šiemet iš miesto biudžeto Vasaros estrados ir jos aplinkos priežiūrai skirta 23 tūkst. litų, neįskaičiuojant šienavimo. Daugiausiai – net 330 tūkst. litų – šiemet skirta naujai apšvietimo sistemai įdiegti. Dar aštuoni tūkstančiai litų išleisti estrados paruošimui dviem šventėms – statyti šiukšlių konteineriai, tualetai.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Šimanskienė aiškino, kad po žiemos taip pat reikia Vasaros estradą paruošti sezonui – būna suniokoti žiūrovams skirti suoleliai, tarp plytelių dygsta piktžolės.
Konkuruoti nesiruošia
Paprašytas paaiškinti, kodėl estrada nebegali padengti savo išlaidų, bendrovės „Poilsio parkas” direktorius J.Urbonas tikino, kad renginius organizuojantys verslininkai nenori rizikuoti. Esą pajūrio orai – neprognozuojami, tad nežinia, ar dėl lietaus nesumažės renginio lankomumas.
„Nėra ir automobilių stovėjimo aikštelės”, – nuogąstavo direktorius.
2011-aisiais uostamiestyje planuojama statyti didelę sporto areną, kuri sudarytų rimtą konkurenciją senajai Vasaros estradai. Tačiau J.Urbonas aiškino, kad konkuruoti su naujuoju statiniu būtų beprasmiška.
„Įmonės būklė nėra gera. Nekonkuruosime. Galvosime, kaip apskritai išsilaikyti. Šiuo metu savivaldybės užsakymu atliekame galimybių studijas, mąstome, kaip poilsio parką ir estradą pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Gal estrada galėtų tapti atgimsiančio atrakcionų parko dalimi?” – svarstė J.Urbonas.
Vienos didžiausių Lietuvoje koncertus organizuojančios bendrovės „Makrokoncertas” atstovė Inga Grigaliūnaitė „Klaipėdai” sakė, kad kol kas koncertų Vasaros estradoje neplanuojama. „Mums patogesnė Palangos estrada, nes ten didesnis žmonių srautas. Be to, šiuo metu nerengiame koncertų po atviru dangumi”, – aiškino ji.
Jūros šventei netinka
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė įsitikinusi, kad didžiausia Vasaros estrados problema yra tai, jog ji nėra dengta.
„Ją galima naudoti tik vasarą. Tačiau Klaipėdos orai – permainingi, tad organizatoriai nenori rizikuoti”, – sakė valdininkė.
Anot jos, koncertų rengėjai privalo orientuotis į didelį renginį, nes estradoje telpa iki 11 tūkst. žmonių. „Tiek žmonių Klaipėdoje nesurinksi”, – teigė G.Giedraitytė.
Ji mano, kad renginių organizatorius baido ir tai, jog prieš koncertą reikia atitverti dideles teritorijas, kad į koncertą nepatektų bilietų nepirkę žmonės. Tvarkai užtikrinti privalu samdytis visą pulką apsaugos darbuotojų.
Kultūros skyriaus vedėja neatmetė galimybės, kad estradoje būtų galima rengti Jūros šventės renginius.
2005-aisiais atliktų tyrimų metu 500 klaipėdiečių buvo klausiama, ar jie ateitų į Vasaros estradą, jeigu joje vyktų bent vienas Jūros šventės renginys. 77 proc. apklaustųjų nurodė, kad ateitų. 38 proc. sutiktų, kad šie renginiai būtų mokami.
Viešosios įstaigos „Jūros šventė” direktorius Remigijus Mockus dienraščiui sakė žinantis apie tokią miesto gyventojų valią, bet kol kas estradoje renginių organizuoti neketina.
„Praeityje tokių bandymų buvo, bet jie pasirodė nuostolingi. Žadėjome ten organizuoti Jūros šventės renginius jaunimui, tačiau pasirinkome Jono kalnelį ir neapsirikome. Šventės koncepcija lieka ta pati – renginiai turi būti kuo arčiau vandens. Ir šios idėjos laikysimės ateityje, tad estrados panaudojimo mūsų planuose nėra”, – aiškino R.Mockus.
Dainuos stadione
Savivaldybės turto komiteto pirmininkas Kazys Paulikas sutiko, kad estrada tapo nepatraukli, jos niekaip nesugebama pritaikyti šiuolaikinėms miesto reikmėms. Tačiau kol kas nežinoma, kokia ateitis jos laukia.
Kitą savaitę turėjęs įvykti komiteto posėdis atidėtas mažiausiai dviem savaitėms – iki šiol nesulaukta konkrečių pasiūlymų, kaip estrada turėtų būti pertvarkyta.
„Manyčiau, reikėtų jos vietoje formuoti poilsio ar sveikatingumo centrą. Gal net su teniso kortais. Šiaurinė miesto dalis sparčiai plečiasi, o vietos laisvalaikiui gyventojai pašonėje neturi. Tegul privatūs investuotojai pasiūlo patrauklų projektą. Gal miestas sutiktų ir pigiau estradą parduoti, kad tik ji gyventojams tarnautų”, – sakė jis.
K.Paulikas tikino, kad koncertams rengti uostamiestyje pakanka ir Žvejų rūmų.
„Anksčiau mūsų estrada neturėjo konkurentų, todėl ir klestėjo. Tačiau šiuo metu koncertų organizatoriams labiau apsimoka surengti vieną anšlaginį koncertą Vilniuje – pavyzdžiui, „Siemens” arenoje. Jiems neverta vežti į Klaipėdą atlikėjo, jeigu neparduodama bent penki tūkstančiai bilietų”, – tikino jis.
K.Paulikas įsitikinęs, kad išlaikyti Vasaros estradą dėl dviejų renginių per metus nėra logiška.
„Turtas naudojamas neracionaliai. Estrada juk byra ne po truputį, o grėsmingai greitai”, – sakė jis.
2009-aisiais estradoje turėtų vykti prestižinio tarptautinio folkloro festivalio „Europiada” renginiai. Į Lietuvoje pirmą kartą rengiamą šventę iš visos Europos suvažiuos mažiausiai keturi tūkstančiai meno atstovų. Uostamiestyje viešėję renginio organizatoriai nusprendė, kad viena festivalio dalių – dainų šventė – turėtų vykti būtent Vasaros estradoje.
G.Giedraitytė sakė, kad jeigu nebeliks estrados ar ji bus pertvarkyta, renginys bus perkeltas į „Žalgirio” stadioną. „Tačiau nemanau, kad estrados likimas bus nuspręstas taip greitai”, – abejojo Kultūros skyriaus vedėja.