Abraomo palikuonys Lietuvoje atrado Ameriką

Nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą Teisingumo ministerija siūlo žydams grąžinti tik tada, kai prie derybų stalo sutars šios tautos atstovai

Viešoji įstaiga „Lietuvos žydų paveldo fondas” siekia tapti vienintele po Antrojo pasaulinio karo nusavinto žydų bendruomeninio ir religinio turto valdytoja, bet tam priešinasi žydų religinės organizacijos.

Kol kas tiksliai nežinoma, kokį turtą iki 1940 metų Lietuvoje valdė žydai, bet vien kompensacijoms už nesugrąžintus natūra pastatus gali prireikti ne mažiau kaip 170 mln. litų. Fondo poziciją aktyviai remia JAV ambasada, nors šią valstybę Lietuvos žydų lyderis Simonas Alperavičius dar sovietmečiu smerkė už pasaulinį imperializmą.

Primena antrąją nacionalizaciją

Iš tikinčiųjų nusavintas turtas yra grąžinamas pagal 1995 m. galiojantį Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą.

Šiuo metu baigiamos rengti šio įstatymo pataisos, kurios „Lietuvos žydų paveldo fondą” paverstų nusavinto žydų ir bendruomeninio, ir religinio turto perėmėju.

Fondą 2005 m. įsteigė Lietuvos žydų bendruomenė, Pasaulio žydų restitucijos organizacija ir Lietuvos žydų religinė bendrija.

„Pataisų projektą Seimui svarstyti Vyriausybė pateiks lapkritį, o jį patvirtinus žydų turtu rūpinsis fondas”, – „Kauno dienai” pripažino Teisingumo ministerijos sekretorius Paulius Koverovas.

Dėl tokių monopolinių galių suteikimo fondui itin priešinasi Kauno žydų religinė bendruomenė. „Fondo noras valdyti ir judėjų turtą primena sovietmetį bei nacionalizaciją”, – teigė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Samoilas Kacas.

Be kauniečių, siūlomai turto perėmimo tvarkai priešinasi ir Vilniaus „Chabat Liubavič” judėjų bendruomenė. Dauguma žydų bendruomenėms priklausiusių pastatų yra Kaune ir Vilniuje.

Fondas įgytų didelių galių

Pasak Kauno žydų religinės bendruomenės reikalų tvarkytojo Maušos Bairako, vadovaujantis dabar galiojančiu įstatymu, paraiškų teikimo terminas turtui susigrąžinti jau yra pasibaigęs. „Ir staiga atsiranda kažkoks fondas, reiškiantis pretenzijas į žydų ir judėjų turėtą turtą”, – kalbėjo M.Bairakas.

Jį piktina, kad Seimui patvirtinus įstatymo pataisas, fondas faktiškai kontroliuotų anksčiau žydų bendruomenei priklausiusį turtą, nors jis grąžinamas tik iki 1940 metų liepos 21 d. veikusioms religinėms bendrijoms arba jų teisių perėmėjoms.

„Pataisose numatyta, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima Vyriausybės sudaryta komisija, į kurią net pusę narių deleguotų kažkoks fondas”, – sakė M.Bairakas. Minėtos komisijos
sprendimai būtų privalomi, o į Kauno žydų religinę bendruomenę panašios žydų organizacijos liktų už borto.

Iniciatyvą rodo žydų bendruomenės

Įstatymo pataisas rengė Teisingumo ministerija, bet P.Koverovas pripažino, kad pasiūlymus rengėjams teikė Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB), Pasaulio žydų restitucijos organizacija, JAV žydai. „Su Amerikos žydų komiteto atstovu Endriu Beikeriu premjeras Gediminas Kirkilas neseniai aptarė žydų turto grąžinimo klausimus”, – sakė P.Koverovas. E.Beikeris yra vienas iš dvylikos fondo valdybos narių. Beje, net šeši fondo valdybos nariai yra ne Lietuvos piliečiai.

„Vyriausybė”, – taip „Kauno dienai” atsakė LŽB pirmininkas S.Alperavičius, paklaustas, kas nusprendė, kad fondas turi administruoti nusavintą žydų ir judėjų turtą. „Lietuvos žydų bendruomenė nedarė nieko, o tik pasiūlė įsteigti fondą kaip geriausią būdą”, – sakė S.Alperavičius.

Jo teiginiai, kad LŽB beveik nerodė iniciatyvos, kelia didelių abejonių, nes P.Koverovas „Kauno dienai” patvirtino, kad dokumentus turtui atgauti pateikė LŽB. Būdamas fondo valdybos nariu S.Alperavičius taip pat tikino nežinąs, kiek objektų pretenduoja susigrąžinti fondas, nors Teisingumo ministerijai iš pradžių buvo pateiktas apie 900 objektų sąrašas. „Įstatymo pataisos nepriimtos, fondas neperėmė nė vieno pastato ir viskas yra tik pradinėje stadijoje”, – sakė S.Alperavičius.

Pasak P.Koverovo, ekspertams peržiūrėjus archyvinius dokumentus, objektų sąrašas sutrumpėjo iki 260.

Turtas bus išvežtas iš Lietuvos

Kauno žydų religinės bendruomenės reikalų tvarkytojas M.Bairakas įsitikinęs, kad prisidengiant fondu iš Lietuvos siekiama išvežti žydų turtą. „M.Mažvydo biblioteka vienai Jeruzalės organizacijai nuosavybėn perdavė 309 toras (šventraščius). Ta organizacija pažadėjo toras restauruoti ir išdalyti jas Lietuvos žydų bendrijoms, bet į šalį negrįžo nė viena sveika tora”, – sakė M.Bairakas.

Pasak M.Bairako, fondo tikslas yra padėti skurstantiems Amerikos ir Izraelio žydams. „Iš fondo veiklos Lietuvos žydams nebus jokios naudos. Jeigu Amerikos žydai viską perims į savo rankas, Lietuvoje niekas nieko negaus”, – įsitikinęs M.Bairakas. Jis neabejoja, kad Vyriausybė suklys į vieną vietą suplakusi bendruomeninį ir religinį žydų turtą, esą būtų neteisinga jei, pavyzdžiui, Katalikų bažnyčios turtas staiga taptų visuomeniniu turtu arba atvirkščiai.

„Tuo tarpu mes su Kauno miesto savivaldybe iki šiol teisme ginčijamės, kad būtent Kauno žydų religinei bendruomenei iki Antrojo pasaulinio karo priklausė ligoninė”, – sakė M.Bairakas.

Pretenzijas į tą patį turtą reiškia ir Gerco Žako vadovaujama Kauno žydų bendruomenė.

Į pagalbą pasitelkė amerikiečius

M.Bairakas tik nusišypsojo sužinojęs, kad LŽB lyderis S.Alperavičius sovietinėje spaudoje aukštino Sovietų Sąjungos siekius ir smerkė pasaulinį Amerikos imperializmą. „Dabar tą pačią Ameriką jis pasitelkė į pagalbą”, – ironizavo M.Bairakas. Pats S.Alperavičius „Kauno dienai” teisinosi, kad pasirašyti po 1970 metais parengtu straipsniu laikraštyje „Tiesa” jis buvo priverstas. „Antraip būčiau netekęs darbo”, – sakė anksčiau Vidaus reikalų ministerijos sistemoje dirbęs S.Alperavičius.

Lietuvos žydų lyderis S.Alperavičius tikino, kad įsteigtą fondą Kauno žydų religinė bendruomenė siekia diskredituoti. Tačiau jis pripažino, kad tarp dvylikos fondo narių net šeši yra ne Lietuvos piliečiai, o Izraelio ir JAV žydai.

Nusistebėjo ambasadoriumi

Kauno žydų religinės bendruomenės reikalų tvarkytoją M.Bairaką neseniai nustebino net JAV ambasadoriaus Lietuvoje Džono Klaudo pozicija. „Apsilankęs Kauno choralinėje sinagogoje jis nedviprasmiškai užsiminė, kad ambasada dės visas pastangas išjudinti fondo veiklą”, – sakė M.Bairakas.

Apie kišimąsi į žydų turto reikalus JAV ambasadorius atsakymą „Kauno dienai” pateikė per Viešųjų ryšių skyriaus vadovą Karlosą Aranagą. „Ambasadorius visada dalyvauja konstruktyviame dialoge, kuriuo siekiama išspręsti problemas ir pasiekti susitarimą, – teigė K.Aranaga. – Mes tikime, kad visi suinteresuotieji turėtų bendradarbiauti ir pasiekti sprendimą, kuris deramai gerbtų žydų bendruomenės istoriją ir kultūrą”.

M.Bairako teigimu, Izraelyje reziduojanti Pasaulio žydų restitucijos organizacija iš esmės neatstovauja Lietuvos žydams, jau nekalbant apie pasaulio žydų nuomonę. „Restitucijos organizacijos nariais, kasmet mokančiais 35 JAV dolerių nario mokestį, yra apie 150 tūkst. pasaulio žydų. Tai tik vienas procentas mūsų tautos nuomonės, nes pasaulyje gyvena apie 15 milijonų žydų”, – sakė M.Bairakas.

Siūlo sėsti prie derybų stalo

Teisingumo ministerijos sekretorius P.Koverovas aiškino, kad yra tik apytiksliai žinoma 260 prašomų sugrąžinti objektų vertė, bet jos neatskleidė. „Būtų neetiška įvardyti apytikslę sumą”, – sakė P.Koverovas.

Pastatų vertė gali siekti kelis šimtus milijonų ar net milijardą litų. „Aišku tik tai, kad apie 170 mln. litų iš valstybės biudžeto gali prireikti išmokėti vien kompensacijoms už tą visuomeninės paskirties nekilnojamąjį turtą (mokyklos, ligoninės, bibliotekos), kurio neįmanoma grąžinti natūra”, – sakė P.Koverovas.

Jis įsitikinęs, kad būtų netikslinga pradėti žydams grąžinti turtą, kol šios tautos atstovai neišsprendė tarpusavio nesutarimų. „Turto grąžinimas turi būti aiškus ir patiems žydams, kad vėliau nebūtų kaltinama valstybė”, – sakė P.Koverovas. Jo nuomonę palaiko ir buvęs LŽB pirmininko pavaduotojas Josifas Parasonis. „Būtų protingiausia, jei visos žydų bendruomenės susitartų”, – sakė J.Parasonis. Tiesa, jis abejoja, ar dabartinė LŽB vadovybė pasiryžtų sėstis prie derybų stalo.

Ateityje pretenzijų Vyriausybei padaugės

Žydų turto grąžinimo ir kompensavimo procesą planuojama pradėti ne anksčiau kaip 2009 m., kai bus išmokėti pinigai Lietuvos piliečiams už neišlikusį nekilnojamąjį turtą, o baigti – 2020 m.

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 220 tūkst. žydų, kurie sudarė apie 10 proc. visų šalies gyventojų. Per karą buvo išnaikinta apie 96 proc. šios tautos atstovų. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 5 tūkst. žydų (Vilniuje – apie 3,5 tūkst., Kaune – apie 400).

Be kita ko, Lietuvos žydų bendruomenė yra pareiškusi, kad „Lietuvos žydų paveldo fondas” ateityje ketina reikšti šalies Vyriausybei pretenzijas ir dėl neišlikusio bendruomeninio turto, taip pat ir dėl vadinamojo bešeimininkio turto. Tai reiškia, kad gali būti pradėta reikalauti kompensacijų ir, pavyzdžiui, už turtą, kurio savininkai ar turto paveldėtojai jau seniai yra išėję Anapilin. Tokiu atveju fondas atstovautų mirusiems žmonėms ir pretenduotų į niekam nepriklausantį turtą.