„Lietuvos žinios” toliau mėgina sužinoti, kodėl vasarą naikinant dezodorantus, žuvo ir ir buvo sužaloti žmonės. Kelių skirtingų žinybų komisijos jau pateikė išvadas, kuriose – nė vienos kalto asmens pavardės. Vienintelė gyvybes nusinešusios tragedijos kaltininkė – kibirkštis.
Vargu ar rastume kamikadzę, kuris uždaroje patalpoje ardytų, traiškytų arba pjaustytų buitinį propano ir butano dujų balioną. Gamtinės metano dujos nuo menkiausios kibirkšties sprogsta, kai jų koncentracija ore pasiekia 5-15 procentų. Dar sprogesnis propano ir butano mišinys. Šios dujos neturi kvapo, jų nuotėkį galima pajusti tik dėl specialiai įmaišomo chemikalo – merkaptano.
Dezodorantų naikintojai nebuvo kamikadzės, tačiau savo kailiu patyrė, kas bendra tarp buitinių dujų baliono ir dezodoranto. Šios flakonėliuose buvusios dujos kvepėjo ne merkaptanu, o gėlių laukais ir pavasario vėju, tačiau sprogimas buvo toks pat. Per 5 minutes sutraiškyti dezodoranto balionėliai dujų paskleidė apytikriai tiek, kiek jų išsiskirtų iš dviejų buitinių dujų balionų.
„Aretos” tyrimas
Rugpjūčio 22 ir 24 dienomis UAB „Areta” Žaislų ir cheminių gaminių bandymų laboratorijoje buvo atlikti specialūs bandymai.
Specialistai tyrė, kokių medžiagų esama tris gyvybes pražudžiusių dezodorantų „Alberto Ross”, „Smo King” ir „Sailor Man” buteliukuose. Nustatyta, kad kiekviename jų buvo atitinkamai 65, 68 ir 64 gramai propelento (įvairių sprogių dujų mišinio).
Dar tikslesnius chromatografinius tyrimus atliko AB „Suskystintos dujos” Cheminės analizės ir bandymų laboratorija. Apskaičiuota, jog viename „Smo King” balionėlyje yra 59,5 g n-butano, apie 5,66 g propano, apie 1,65 g izobutano. Panaši sudėtis ir „Alberto Ross” bei „Sailor Man” balionėliuose.
Pagal PAVOJINGŲ cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką n-butanas, propanas, izobutanas laikomi ypač degiomis medžiagomis.
Traiškant flakonėlius ši pusiau skysta, pusiau laki pliurzė keletą minučių tekėjo į atliekų surinkimo rezervuarą, esantį po traiškymo įrenginiu, ir taškėsi aplink. Skaičiai įspūdingi: 700 dezodorantų flakonėlių (tiek jų spėta sutraiškyti per 5 minutes) į patalpą paskleidė apie 35-50 kilogramų sprogių dujų mišinio – propelento. Be šių dujų, flakonėliuose dar buvo alkoholio, izopropilmiristato, irgozano, triklozano ir kvapiųjų medžiagų. Per gaisrą užsiliepsnojo greta buvę kiti kūno gaiviklių padėklai.
Visų dezodorantų liepsna nepasiekė. Neteisėtos užmačios sostinėje patyliukais sunaikinti 17 tonų pasenusio dezodoranto galėjo baigtis ekologine ir humanitarine katastrofa.
Žmonės liepsnoje
Grįžkime į liepos 20-ąją, kur „Vilniaus tranzito” pašiūrėje nepritaikytais įrenginiais žmonės naikino pirkėjų nepasiekusią prekę.
Vėjas buvo silpnas, tvyrojo karštis, o 1,7 karto sunkesnės už orą dujos leidosi į pažemę ir rinkosi prie trupintuvo.
Maždaug 8.20-8.23 val. (nuo naikinimo pradžios tebuvo praėjusios 5 ar 7 minutės) pliūptelėjo liepsna.
Vienas liudininkas ugnį išvydo įrenginio viršuje, kitam pasirodė, kad ji plykstelėjo šalia trupintuvo, ties sutraiškytų balionėlių surinkimo dėže. Pasigirdo uždegamo dujų fakelo garsą primenantis šnypštimas. Akimirksniu ugnis apėmė apie 450 kv. m teritoriją iki pat laikino dezodorantų saugojimo sandėlio, tvoros ir transformatorinės.
Pirmoji banga apdegino „Vilniaus tranzito” darbuotojus – elektriką Vladimirą Švaibovičių, pagalbinį darbininką Josifą Petriką, Valentiną Janeckij, Joną Kuklį, direktorių Zigmą Kuzą, transporto baro viršininką Antoną Krulikovskį ir netoli įrenginio buvusius „Ad Rem” darbuotojus Bronislovą Petriką, Bronislovą Kairį ir muitininką Darių Virbuką.
Septyniems pavyko išbėgti į liepsnos neapimtą teritoriją, Krulikovskis ir Kuzas liko viduje. Liudininkai matė, kad paskutinėmis akimirkomis Kuzas su kažkuo kalbėjosi mobiliuoju telefonu. „Aš dūstu”, – tokie buvo paskutiniai jo žodžiai.
Nuo karščio užsidegė ant padėklo buvusios neišpakuotos kartoninės dėžės su dezodorantais, balionėliai ėmė sproginėti, į aplinką vėl išsiskyrė dujos, ir plykstelėjo antroji ugnies banga. Pasak liudininkų, garsas priminė sprogimą.
Paskui ėmė sproginėti ir degti prie sandėlio sienos lauke buvusios kitos dezodoranto balionėlių dėžės. Gyvi sudegė Krulikovskis ir Kuzas, o 90 procentų kūno apdegęs muitinės darbuotojas Virbukas mirė ligoninėje.
„Kalčiausia” – kibirkštis
Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialioji ekspertų komisija jau pateikė išvadą. Gaisrą galėjo sukelti kibirkštis, skilusi iš plieninių traiškomų balionėlių vožtuvėlių. Chemikų tvirtinimu, vožtuvėliai pagaminti iš anglinio konstrukcinio plieno, tad jiems atsitrenkus vieniems į kitus gali skilti kibirkštis.
Žiežirba galėjo šokti šiems vožtuvėliams atsimušus į trupintuvo mentes ar korpusą. Kita vertus, kibirkštį galėjo sukelti tokių prekių naikinimui nepritaikyta elektros įranga ir net elektrinis krautuvas, kuriuo dezodoranto padėklai buvo gabenami iš sandėlio. Be to, įvykio vietoje rastos cigarečių nuorūkų, žiebtuvėlis.
„Lietuvos žinių” turimose kelių skirtingų ekspertų išvadose neįvardytas nė vienas kaltas asmuo.
Pirmoji sutartis
Pavasarį Vilniaus teritorinės muitinės direktorius Pranas Dragūnas ir UAB „Vilniaus tranzitas” direktorius Kuzas pasirašė netinkamų prekių naikinimo sutartį. „Vilniaus tranzitas” įsipareigojo sugedusias ar netinkamas realizuoti prekes paversti atliekomis, o šias perduoti atliekų tvarkymo bendrovėms „Žalvaris”, „Vienituras”, „Chitinas” ir Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatui.
Muitinės ir verslininkų sutartis galioja iki metų pabaigos, tačiau ją „galima tęsti, kol bus įvykdytas paslaugos teikimas už sutartyje nurodytą kainą”, tai yra 30 000 litų su PVM.
Vakar rašėme, kad „Vilniaus tranzito” įranga nebuvo sertifikuota: verslininkai ekspertams nepateikė įrenginių dokumentų ir pripažinimo tinkamais naudoti aktų.
„Vilniaus tranzito” įstatai skelbė, kad bendrovė vykdo „kitų atliekų rinkimo ir apdorojimo” veiklą.
Tačiau pavojingų medžiagų turinčias prekes naikinti gali tik tokią licenciją turinčios įmonės, įregistruotos Atliekas tvarkančių įmonių registre. 2006 metų liepą „Vilniaus tranzito” tokiame sąraše nebuvo. Tai pripažino aplinkosaugininkai, patvirtino Igorio Branovo vadovaujama Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komisija.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 metų pabaigoje patvirtintos taisyklės skelbia, kad Muitinės prižiūrimas prekes naikinti gali tik Atliekas tvarkančių įmonių registre įregistruotos įmonės ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą turinčios leidimus.
Kodėl Dragūnas su sertifikuotos įrangos neturinčia įmone pasirašė daugiatūkstantinę sutartį, o jo pavaduotojas Alvydas Bražiūnas leido šioje įmonėje sunaikinti pavojingas medžiagas – dezodorantus? Įdomių sutarčių šioje istorijoje – ne viena.
Antroji sutartis
Likus mėnesiui iki tragedijos, birželio 23 dieną, „Vilniaus tranzitas” ir UAB „Cargo Via” pasirašė „nekenksmingų aplinkai prekių sugadinimo” sutartį. Jau teko matyti įvairių dokumentų, tačiau šis – ypatingas.
Sutartyje žodžio „dezodorantas” nėra, nors omenyje, be abejonės, turėta propano, butano ir kitų degių dujų turintys purškiamieji kūno dezodorantai. Užtat autoriai net du kartus pakartojo frazę apie prekių „nepavojingumą” aplinkai.
Sutarties 3 punktą pacituosime visą: „Vadovaujantis 2004 gruodžio 24 dienos Muitinės departamento įsakymu nustatyta tvarka, iki prekių naikinimo pradžios, 2005 07 28 pateikia Vilniaus terotorinės muitinės leidimą ir kitus dokumentus, patvirtinančius prekių naikinimo muitinei prižiūrint sankcionuoto veiksmo atlikimo teisėtumą ir šiam veiksmui numatytus reikalavimus”.
Painesnį sakinį sunku įsivaizduoti. 2006-ųjų birželį pasirašyta sutartimi kažkas įpareigojamas pateikti dokumentus „iki prekių naikinimo pradžios 2005 metų vasarą”.
Penktuoju punktu „Cargo Via”, „kaip prekių savininkas”, pasižada pristatyti prekes į naikinimo vietą. Po gaisro iškilo į viešumą, kad „Cargo Via” – ne savininkas, o prekės – pavojingos.
Muitininkai nenujautė
Vilniaus teritorinės muitinės vadovai nežinojo, kad bus naikinami būtent purškiamieji, sprogių dujų turintys kūno dezodorantai.
Leidimą sunaikinti dezodorantus pasirašęs direktoriaus pavaduotojas Alvydas Bražiūnas „Lietuvos žinioms” pasakojo: „Gavome „Cargo Via” direktorės Irenos Lavreniuk prašymą leisti sunaikinti kūno dezodorantus, kurių galiojimo laikas baigęsis. „Cargo Via” pateikė su „Vilniaus tranzitu” pasirašytą sutartį dėl prekių sugadinimo. Apie tai, kad bus naikinamos pavojingos medžiagos, sutartyje nebuvo užsiminta”.
Žurnalistei pasiteiravus, ar pavaduotojas nenujautė, kad pjaustomi ir traiškomi dezodoranto balionėliai gali sprogti, šis atsakė negiamai. Pasirodo, su prašymu pateiktame dokumente prekė klasifikuota kodu, kuriuo klasifikuojami ir pieštukiniai, rutuliniai dezodorantai. „Jie pavojingų medžiagų aplinkai neturi”, – tvirtino Bražiūnas. Pareigūnas patikėjo „Cargo Via” dokumentu.
Tą dieną, kai „Vilniaus tranzite” siautėjo ugnis, Bražiūnas atostogavo. „Kad sprogo, sužinojau ilsėdamasis Dusetose, – pasakojo pavaduotojas. – Parskubėjau į sostinę. Tik nelaimės vietoje pamačiau, kad ant dezodoranto balionėlių nupieštos liepsnelės. Tačiau prieš tai sužinoti, kokios prekės atvežtos, nebuvo galimybių. Ant dėžių su dezodorantais nebuvo jokių apie jų pavojų įspėjančių ženklų”.
Bražiūnui pritarė nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui vadovavęs kitas Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas Gintautas Pupalaigis.
Vilniaus teritorinės muitinės direktorius Dragūnas „Lietuvos žinioms” teigė nežinojęs, kad „Vilniaus tranzitas” naikins pavojingas prekes. Direktorius paaiškino, kad balandį su „Vilniaus tranzitu” pasirašyta prekių naikinimo 30 tūkst. litų vertės sutartis nesietina su dezodorantų naikinimu. Dragūno pasirašyta sutartis – tai nebe pirmus metus pratęsiamas dokumentas dėl Bendrijos prekių muitinio statuso neturinčių prekių, netinkamų realizuoti, konfiskuotų, pripažintų niekieno turtu.