Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė finansavimo sutartį su Susisiekimo ministerijos Transporto investicijų direkcija dėl 12,5 mln. Lt vertės Europos Sąjungos (ES) paramos geležinkelio kelynui tarp Sulupės ir Nevėžio gatvių pertvarkyti.
Tiesti geležinkelius buvo planuota einant Nemuno gatve į rytus, tačiau dabartinį variantą pasiūlė LKAB „Klaipėdos Smeltė” atstovai. Įgyvendinant šį projektą bus nutiesti 5 geležinkelio keliai, kurių bendras ilgis – 3,3 km. Tam reikės šiek tiek „pastumti” į rytus Nemuno gatvę ties Kalnupės ir Nevėžio gatvių ruožu, sutvarkyti dar vieną kelią, esantį „Klaipėdos Smeltės” nuomojamoje teritorijoje. Uosto direkcija jau paskelbė konkursą geležinkelio statybos darbams atlikti. Kai jie bus pradėti, ji teiks sąskaitas, kurios bus apmokamos.
Iškels gyventojus
Įgyvendinant šį projektą Uosto direkcijai teks įdėti nemažai savo lėšų. Manoma, jog visi pasirengimo kelynui pertvarkyti darbai jai kainuos daugiau kaip 10 mln. Lt.
Uosto direkcija savo lėšomis privalės iškelti iš rajono, esančio prie Nemuno gatvės, gyventojus, nes šalia geležinkelio 100 metrų zonoje negali būti gyvenamųjų pastatų. Tame rajone aštuoniuose namuose yra 74 butai. 69 butai, daugiau kaip 3600 kv. m gyvenamojo ploto, priklauso Klaipėdos savivaldybei, kiti – privatūs.
Prieš mėnesį Vyriausybė patvirtino gyventojų iškėlimo tvarką, tad jau bus galima tartis su Savivaldybe ir pradėti šį procesą. Pinigų šiam tikslui yra numatyta ir šių metų sąmatoje – apie 2 mln. Lt, planuojama tokias išlaidas įtraukti ir į kitų metų sąmatą. Pirmiausia bus iškelti gyventojai iš Savivaldybei priklausančių pastatų.
Be to, tame rajone teks iškelti ir dalį tinklų, gamybinių pastatų. Neseniai, sumokėjusi apie 1 mln. Lt, Uosto direkcija nupirko buvusį Ūkio banko pastatą Nemuno gatvėje, kurį teks nugriauti. Šiemet teritorijai atlaisvinti buvo skirti 3 mln. Lt.
Atiduos „Lietuvos geležinkeliams”
Dalies geležinkelio, eisiančio ties Nevėžio gatve, tiesimu rūpinasi AB „Lietuvos geležinkeliai”, perėmusi Uosto direkcijos projektą.
Uosto direkcija geležinkelius turi perduoti „Lietuvos geležinkeliams”. Pasak Klaipėdos uosto vadovo Sigito Dobilinsko, perdavimo procesas jau pamažu vyksta.
Minėto kelyno sutvarkymo projektą dar vykdys Uosto direkcija, nes jis buvo pateiktas atitinkamoms struktūroms gerokai anksčiau, nei buvo nuspręsta perduoti geležinkelius.
Geležinkelio kelyną sutvarkyti planuojama iki 2008 metų. Kai visi darbai bus baigti, jis bus perduotas „Lietuvos geležinkeliams”.
Paspartins kompanijų darbą
Atsiradus penkiems geležinkelio keliams, į tą kelyną bus atvežami vagonai iš geležinkelio stoties „Draugystė”, o iš jo vagonus LKAB „Klaipėdos Smeltė” ir jūrų krovos kompanija „Bega” jau galės išsiskirstyti pačios.
„Klaipėdos Smeltė” ateityje planuoja per metus krauti 5 mln. t krovinių, o „Bega” – apie 7 mln. t. Jau dabar kroviniams išvežioti po „Smeltės” teritoriją trūksta kelių, susidaro problemų. Atsiradus kelynui padidės krovinių pralaidumas, jie bus greičiau pristatomi kompanijoms.
Ateityje, kai minėtose kompanijose krova priartės prie 5 ir 7 mln. tonų, numatyta tiesti dar daugiau geležinkelio kelių, t. y. tankinti minėtą 5 kelių kelyną. Tada tame rajone reikės nugriauti gana daug pastatų.
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus S. Dobilinsko, šiuo metu daugiau geležinkelių nebus tiesiama. Ar jie bus tiesiami ateityje, priklausys nuo to, kaip sparčiai didės krova.
Tikimasi ES lėšų
Uosto direkcija yra pateikusi pasiūlymų ir norėtų gauti ES finansavimą iš 2007-2013 metų finansinės programos. Pirmiausia tikimasi gauti 50 proc. lėšų keleivių ir krovinių terminalo šalia antrosios perkėlos statybos ir Baltijos prospekto bei Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcijos projektams rengti.
Pateikta paraiška Šventosios uosto molams, valčių prieplaukai statyti, Perkėlos ir kitai šalia jos esančiai gatvei pietinėje uosto dalyje rekonstruoti.
Deja, paraiška žemsiurbei įsigyti nebuvo priimta. Teks bandyti jai lėšų gauti iš kitų fondų, pavyzdžiui, iš „Baltic Sea Motorways” programos. Suomiai yra pateikę paraišką ledlaužiams įsigyti. Todėl ir Uosto direkcija galėtų nusipirkti žemsiurbę, pateikti duomenis ir tikėtis, kad dalis išleistų lėšų bus kompensuojama.
Statybos brangsta
S. Dobilinsko teigimu, daugelį darbų stabdo šiandieninė situacija – labai brangsta statyba. Šiuo metu kai kurie statybos darbai yra pabrangę net 60 proc. Pavyzdžiui, valčių prieplaukos statybos kaina dabar jau gali gerokai viršyti 10 mln. Lt.
Jau du kartus neįvyko skelbtas 90-96 krantinių rekonstrukcijos konkursas dėl pasiūlytos per didelės kainos. Potencialūs rangovai yra pakviesti derėtis. Yra ir daugiau nutrauktų konkursų dėl krantinių statybos ir vyksta derybos.
Prieš porą metų kainų pokyčiai buvo nežymūs, o dabar jos labai svyruoja. Gerokai pabrango ir kuras, iškilo specialistų Statybos priežiūros skyriuje stygiaus problema. Tokią situaciją sąlygojo į Lietuvos rinką įsilieję paramai skirti ES pinigai. Be to, iš Lietuvos dirbti į užsienį išvykus didelei daliai žmonių, likę statybininkai turi daug darbų ir kelia jų kainas.
Spėta nemažai pastatyti
S. Dobilinskas guodžiasi tuo, jog šiuo metu nėra būtinybės labai skubėti įgyvendinti brangius projektus. Kol kas į uostą neateina naujas krovinys, kuriam reikėtų parengti visą būtiną infrastruktūrą. Taigi Uosto direkcija dar gali manevruoti ir ilgiau derėtis dėl kainų.
Pasinaudojant normaliomis kainomis suskubta uoste pastatyti 5-6 krantines (kainavo 35 mln. Lt), 82-89 krantines (31 mln. Lt), atlikti gilinimo darbus (26 mln. Lt). Tuo metu paskelbus konkursus dar būdavo galima sutaupyti apie 20-30 proc. objekto projektinės vertės.
Investicijos
Dabar atėjo metas, kai tiek Uosto direkcija, tiek uosto naudotojai turi gerai pasverti kiekvieno objekto statybos būtinumą ir atsiperkamumą. Pasak S. Dobilinsko, vienaip ar kitaip didelės statybos darbų kainos darys įtaką uosto naudotojams, Klaipėdos uosto konkurencingumui. Būsimos statybos uoste dabar priklausys nuo krovinių srauto augimo tempų, nuo Uosto direkcijos gaunamų pajamų.
Šiemet Uosto direkcija planavo rinkliavų sąskaita gauti apie 23 mln. Lt pajamų. Pasak uosto vadovo, kol kas planas vykdomas. Investicijoms panaudota bus 105-108 mln. Lt, o planuota – 160 mln. Lt. Dėl įstrigusių konkursų visų pinigų panaudoti nepavyks. Trijų objektų statybos darbai bus atliekami tik kitais metais.