Kodėl diskriminuojami įgulas keičiantys užsienio jūrininkai?

Dar šią vasarą Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija (LLMAA) kreipėsi į valdžios institucijas dėl pernelyg griežtų reikalavimų, taikomų užsienio jūrininkams, atvykstantiems sausuma papildyti ar pakeisti laivų, stovinčių Klaipėdos uoste, įgulų narius. Susitikimai ir diskusijos dėl jūrininkų teisinio statuso bei vizų režimo iki šiol dar nedavė jokios naudos.

Atvykstančioms į Klaipėdos uostą užsienio laivų įguloms laivu problemų nekyla, mat LR įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties leidžia būti Lietuvoje be vizų. Tačiau sunkumų atsiranda, o kartais ir visai neįmanoma norint pakeisti uoste ilgesnį laikotarpį stovinčių laivų įgulą.

Tampa aplinkybių įkaitais

Pasak laivų agentų, jūrininkas, gavęs bet kokio tipo vizą ir atvykęs į Klaipėdoje stovintį laivą, tampa aplinkybių įkaitu. Tarkim, laivo krova ar remontas ir jo planuotas išvykimas gali būti atidėtas dėl daugybės priežasčių ir prastova gali siekti kelias savaites. Taigi numatyti tikslią laivo išvykimo datą yra beveik neįmanoma, o jūrininkas, kuriam baigiasi 5 dienas galiojanti tranzitinė viza, tampa pažeidėju, jis įpareigojamas išvykti iš LR teritorijos ir jam taikoma administracinė atsakomybė. Tokių pavyzdžių laivų agentai gali įvardyti ne vieną.

Jų žiniomis, kitose Europos Bendrijos šalyse, netgi Latvijoje ir Estijoje tokių problemų nekyla – atvykstantiems iš užsienio jūrininkams sausuma papildyti ar pakeisti laivų įgulą išduodamos tranzitinės vizos, kad galėtų kirsti sieną ir patekti į laivą. Kapitonui juos įrašius į įgulos sąrašą tranzito procedūra baigiasi, nes jie tampa atvykusio laivo komandos nariais, kuriems vizos nereikalingos.

Nevienoda teisinė padėtis

Dar 2004-aisiais, nagrinėdamas panašią bylą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog tarptautinė konvencija „Dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo” įpareigoja nereikalauti, kad jūrininkai turėtų vizas tik tais atvejais, kai jie į užsienio valstybės teritoriją (uostą) laikinai patenka atplaukdami laivu. Tąkart į teismą buvo kreiptasi dėl jūrininko, atvykusio sausuma, ir jam buvo taikoma bendra vizų režimo tvarka. Teismo nuostata – negalima sutikti su teiginiu, jog jūrininkui atvykus į savo laivą, esantį Klaipėdoje, jis yra ne LR, o užsienio valstybės teritorijoje.

Pasak laivų agentų, tokia nuostata yra nelogiška. Ji nesuteikia vienodos teisinės padėties jūrininkams, atvykusiems laivu, ir tiems, kurie kirto LR sieną sausuma. Juk jie yra samdomi tos pačios kompanijos ir atlieka tą patį darbą tame pačiame laive, turi identiškas sutartis, tačiau neturi vienodo teisinio statuso būdami LR vien dėl to, kad atvyko skirtingu būdu.

Kaltina vieni kitus

Dėl tokios nuostatos laivų agentams kyla nemažai problemų su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kuri tikina tiesiog besivadovaujanti esamais įstatymais. Ji atkreipia dėmesį, jog gindami laivų savininkų interesus, užuot parūpinę trumpalaikę vizą būti šalyje iki 3 mėnesių per pusę metų, laivų agentai esą dažnai renkasi lengvesnį ir pigesnį būdą jūrininkams, atvykstantiems sausuma, tarpininkaudami dėl tranzitinių vizų išdavimo ir tuo vėliau netiesiogiai apribodami užsienio jūrininkų buvimo laive trukmę.

Klaipėdoje, agentų manymu, Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai stengiasi suprasti padėtį ir bando rasti išeitį kiek tai leidžia įstatymas. Tačiau VSAT vadovybei Vilniuje, migracijos tarnyboms ši problema sunkiau suprantama.

Esą esant didesniam kiekiui (daugiau nei 5) pasibaigusių vizų visiškai nepaisoma Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos (LLSRA), VSAT, Migracijos departamento raštuose išreikštos nuomonės dėl galimybės C tipo vizą išduoti VPK Migracijos skyriuje, kadangi jo darbuotojai fiziškai nepajėgūs tai atlikti. Minimas konkretus įvykis, kai buvo prašyta išduoti vizas 30-iai dienų 26 Ukrainos piliečiams atvykti į Klaipėdoje remontuojamą laivą. Nežinia kuo remdamasi LR ambasada Kijeve dviem sąraše esantiems vairuotojams, kuriems realiai tereikėjo dviejų dienų, išdavė vizas būti Lietuvoje 15-a, o jūrininkams tik 5 dienas.

Taigi atvykusiems jūrininkams prašyta pratęsti jas Klaipėdos migracijos skyriuje. Čia atsakyta, jog tai padaryti 26 žmonėms praktiškai nėra fizinių galimybių ir pasiūlyta kreiptis į VSAT. Kadangi buvo žinoma, jog laivas stovės ilgiau nei galioja vizos, VSAT pareigūnai rado vienintelę išeitį – surašyti įpareigojimus išvykti…

Šitokių atvejų, kai ambasados nusprendžia išduoti vizas trumpesniam laikotarpiui nei prašoma neatsižvelgdamos į situaciją, – ne vienas.

Pakaktų geranoriškumo

Išspręsti šią problemą, agentų nuomone, esą pakaktų tik papildyti LR įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties punktu, kuriame būtų numatyta, kad jūrininkas, įrodęs patekimo į galutinį savo paskyrimo punktą – laivą bei pradėjęs eiti numatytas pareigas kaip jūrininkas, užbaigia tranzitą ir įgauna tą patį statusą kaip jūrininkai, atvykę laivu. Tuomet būtų ganėtinai lengva kontroliuoti, ar tikrai tranzito procedūra baigta – agentas pateiktų naują įgulos sąrašą su įtrauktu jūrininku. Tačiau spręsti šiai problemai reikia ir atitinkamų žinybų geranoriškumo, kurio kol kas pasigendama.

Be kita ko, ši problema turėtų rūpėti ir valstybei, mat už laivų buvimą uoste mokamos rinkliavos, pinigus už paslaugas gauna įvairios LR įmonės ir organizacijos, iš kurių surenkami mokesčiai į valstybės biudžetą. Lietuva niekada nebus patraukli užsienio užsakovams, jei bus taikomos nelogiškos biurokratinės taisyklės.

Į Seimo narį

Dar šią vasarą rašyti kreipimaisi ir siūlymai bei vykę susitikimai, diskusijos su Užsienio reikalų ministerija (URM) ir VSAT, pasak susirūpinusių asociacijų atstovų, nedavė jokios naudos. Neva valstybinės institucijos vietoje teigiamo požiūrio ir noro spręsti problemą apsiriboja formaliu atsirašinėjimu bei subjektyviais teiginiais apie problemos nebuvimą.

Na, o valdžios pozicija – sudėtinga ką nors padaryti. Taigi planuojama ir toliau atakuoti valstybines institucijas – LLSRA ir LLMAA rengia siūlymus Seimui dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo, ketinama pateikti teisės aktus, reglamentuojančius jūrininkų atvykimą tose Europos Bendrijos šalyse, kur šios problemos nekyla.

Kalbintas Seimo narys klaipėdietis Vaclavas Stankevičius sutiko, kad nevienoda užsienio jūrininkų teisinė padėtis atvykus į Lietuvą skirtingais būdais tikrai kelia problemų. „Žinau, jog mūsų laivų remonto įmonės dėl šios problemos gerokai nukenčia. Jei URM asociacijoms nepadeda, reikėtų kreiptis į mane ar kurį nors kitą klaipėdietį Seimo narį išdėsčius raštiškai argumentus, – sakė V. Stankevičius. – Kadangi nedalyvavau laivų agentų ir remontininkų susitikimuose su valdžia, nesu gerai susipažinęs su situacija, tačiau manau, kad tikrai yra tokių argumentų ir niuansų, jog esamą tvarką pakeisti galima.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.