Augančios realiosios gyventojų pajamos, didėjantys įsipareigojimai bankams bei gyventojų švietimas apie draudimo nešamą naudą paskatino Lietuvos žmones labiau rūpintis savo gyvybės apsauga.
Per devynis šių metų mėnesius šalies gyventojai pasirašė gyvybės draudimo sutarčių už 278,9 mln. litų, arba 44,5 proc. daugiau nei per devynis mėnesius pernai, informavo Draudimo priežiūros komisija.
Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, pagrindinė gyvybės draudimo rinkos suaktyvėjimo priežastis yra augančios realiosios gyventojų pajamos: didėja ne tik darbo užmokestis, gyventojų pinigų krepšeliai papilnėjo ir dėl nuo liepos 1 dienos sumažėjusio gyventojų pajamų mokesčio.
„Dėl to didesnė žmonių dalis gali sau leisti apsirūpinti ne vien pirmojo būtinumo prekėmis ir paslaugomis, bet skirti pinigų ir taupymui, pasirūpinti savo bei vaikų ateitimi. Auganti šalies ekonomika ir žmonių gerovė skatina galvoti ne vien apie kokybiškesnę gyvenseną šiandien, bet ir apie savo bei artimųjų rytojų. Nemaža dalis šalies gyventojų ir darbdavių per gyvybės draudimo sutartis kaupia papildomus pinigus pensijai”, – aiškino A. Bakšinskas.
Gyvybės draudimo paslaugas populiarina ir sparčiai augantys bankų paskolų portfeliai. „Klientai supranta, jog imant paskolą yra labai protinga apsidrausti gyvybę, nes niekas nenori nelaimės atveju paskolos naštos palikti artimiems žmonėms”, – aiškino A. Bakšinskas.
Labai svarbu tai, kad apsidraudus gyvybės draudimu ir kaupiant lėšas ateičiai, taip pat užtikrinama ir apsauga atsitikus nelaimei. Apsidraudęs asmuo arba artimieji gauna finansinę paramą, jeigu nelaimingo atsitikimo atveju patiriama trauma ar susergama kritine liga.
Tačiau, pasak A. Bakšinsko, mūsų šalyje gyvybės draudimu pasirūpinusių žmonių skaičius kol kas dar keliasdešimt kartų mažesnis nei Vakarų Europoje, o ir įmokos kaupimui bei rizikos draudimui dar nėra pakankamo dydžio. Deja, klientai tai pastebi tik atsitikus draudiminiui įvykiui.
Šiemet draudimo įmonės pastebi tendenciją, jog daugiau klientų yra linkę pervesti dideles pinigų sumas į savo kaupiamąsias, o ypač investicinio gyvybės draudimo sąskaitas.
„Tokia investicija naudinga klientui, nes investavęs didesnę pinigų sumą iš karto, gali gauti didesnę investicinę grąžą. Pastebime, kad klientai sumoka didesnes vienkartinio pobūdžio įmokas arba tiesiog perveda įmokas už būsimus laikotarpius. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvybės draudimas įsitvirtina kaip patrauklus lėšų kaupimo produktas, alternatyva pinigų laikymui banko einamojoje sąskaitoje arba terminuotame indėlyje bei garantuojantis dar didesnę pinigų apsaugą nuo infliacijos ir nuvertėjimo”, – tendencijas pabrėžia A. Bakšinskas.
Gyvybės draudimo paslaugos populiarėja ir dėl gyventojams naudingos mokesčių lengvatos: kiekvienais metais asmuo turi teisę susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (15% arba 27%) nuo sumokėtų gyvybės draudimo įmokų. Vis dažniau tai skatina ir darbdavius gyvybės draudimo paslaugą pasitelkti kaip motyvavimo priemonę savo darbuotojams.
Klientams, kurie naudojasi šia mokestine lengvata, draudimui pervesti didesnes pinigų sumas ypač aktualu metų pabaigoje, nes tuomet sutrumpėja laikas tarp pinigų investavimo ir priklausančios sumos susigrąžinimo kitų metų pradžioje.
„Nemokantiems gyventojų pajamų mokesčio ir negalintiems pasinaudoti mokesčių lengvata norime pabrėžti kitą teigiamą aspektą – šiems gyventojams išmokos nebus apmokestinamos nepriklausomai nuo kaupimo laikotarpio”, – sakė gyvybės draudikų asociacijos vadovas.
Tačiau A. Bakšinskas atkreipia dėmesį, jog gyvybės draudimo sutarčių sudarymas ilgesniam laikotarpiui, dažniausiai – 10-20 metų, suteikia daug saugumo klientams, nes ilgu laikotarpiu gyvybės draudimo įmokų investavimo rizika yra išskaidoma, trumpalaikiai finansų rinkų svyravimai neturi neigiamos įtakos gyvybės draudimo rinkai.
Nepaisant spartaus gyvybės draudimo populiarėjimo, Lietuva pagal draudimo skvarbą ir tankį nuo Vakarų Europos šalių atsilieka beveik šešis kartus. Specialistų teigimu, tokia situacija yra daugelyje buvusių sovietinių respublikų, kur nebuvo puoselėjamos asmeninės lėšų kaupimo ir draudimo tradicijos. Tuo tarpu Vakaruose įprasta draustis nuo nelaimingų atsitikimų ir atsakingai kaupti lėšas pensijai.
Ekspertai prognozuoja, kad ateityje Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, gyvybės draudimas taps populiaresnis už ne gyvybės draudimą. Manoma, kad tai lems augantis gyventojų sąmoningumas, atsakomybės jausmas bei siekis užsitikrinti tinkamą pensiją senatvei.
Lietuvoje veikiančios gyvybės draudimo įmonės turi labai stiprias motinines įmonių grupes – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo. Iš jų į Lietuvą ateina ilgametė finansinės veiklos patirtis, stiprus finansinis kapitalas, efektyvūs draudimo įrankiai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 gyvybės draudimo įmonės: AIG Life, UAB „Bonum Publicum”, UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas”, UAB „Ergo Lietuva gyvybės draudimas”, UAB „Hansa gyvybės draudimas”, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas”, AB „Sampo gyvybės draudimas”, UAB „SEB VB gyvybės draudimas”, AB „Seesam Lietuva gyvybės draudimas”.