Darbas virsta ašaromis

Nelegalus darbas ir išnaudojimas klesti net ir tuomet, kai labai trūksta darbuotojų.

Kavinėse, batų parduotuvėse, valymo įstaigos darbuotojus priima bandomajam laikotarpiui be darbo sutarties. Neretai už dirbtas dienas nėra sumokamas atlygis.

Išmetė už poilsį

Penkiasdešimt šešerių metų Valerija norėjo įsidarbinti valytoja firmoje „Plovėjas“. Dvi dienas ji kruopščiai valė viešuosius tualetus didžiausiame Klaipėdos prekybos centre.

Administratorė pažadėjo, kad po trijų dienų bandomojo laikotarpio ji bus įdarbinta.

Pirmąją dieną moteris sakė dirbusi 13 valandų, antrąją – aštuonias.

Valeriją šiurpino darbo sąlygos. Ji tikino negalėjusi net prisėsti pailsėti.

Pietauti teko sandėliuke atsisėdus ant tualeto krašto. Ten laikomi ir šiukšlių maišai, šluotos.

Už dvi darbo dienas moteriai buvo sumokėti 62 litai – už valandą po tris litus.

Neįtiko charakteris

Valerija neįtiko, kai keletą kartų buvo užklupta prisėdusi pailsėti.

Bendrovės „Plovėjas“ Klaipėdos padalinio vadovė Sonata Vibarienė neigė, kad Valerija dirbo be darbo sutarties.

S.Vibarienės teigimu, pirmąją dieną moteris atvyko susipažinti su darbo aplinka ir pasirašyti darbo sutarties. Kitą dieną ji pradėjo dirbti, bet buvo atleista, anot S.Vibarienės, dėl konfliktiško charakterio. Ji pasakojo, kad moteris net užsirūkė viešajame tualete.

Vadovė neigė ir tai, jog pietauti darbuotojams tenka sandėliuke. Anot jos, darbuotojoms yra įrengtas poilsio kambarys, kur jos gali pietauti 20 minučių. Ten yra ir mikrobangų krosnelė.

Atlygio nesulaukė

Studentė Vita Rudytė norėjo įsidarbinti batų parduotuvėje „Danija“. Ji teigė, kad nuo ryto iki vakaro nešiojo batų dėžes, konsultavo klientus. Už tai jai žadėjo sumokėti, taip pat paskambinti ir pranešti, kad priims į darbą.

Nei skambučio, nei pinigų už darbą ji teigė nesulaukusi.

Šių parduotuvių tinklą valdančios bendrovės „Danbalt International“ rinkodaros vadovė Daiva Rabačiauskaitė neigė, kad pas juos dirbo mergina nurodyta pavarde, ir pavadino tai šmeižtu.

„Pagal įmonės įstatus tai neįmanoma, nebent būtų vedėjos savivalė. Bet aš patikrinau ir darbuotojus. Jie teigė, kad tikrai jos nebuvo“, – aiškino ji.

„Moko“ nelegaliai

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas teigė, kad darbas be sutarčių, kurį darbdaviai vadina bandomuoju laikotarpiu ar darbuotojų mokymu, yra nelegalus.

Tačiau dėl tokių pažeidimų Valstybinė darbo inspekcija skundų gauna retai.

„Nereikėtų žmonėms dirbti nepasirašius darbo sutarties, nes yra labai didelė tikimybė, kad neatsiskaitys ir išvarys. Kai kurie darbdaviai tuo netgi piktnaudžiauja. Nors šiais laikais situacija turėtų keistis, nes trūksta darbuotojų“, – teigė jis.

Liktų be kompensacijos

Dirbant be darbo sutarties ir įvykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojas liktų ir be socialinio draudimo. Žalą įmonė galbūt atlygintų tik po bylinėjimosi teismuose.

Dėl nelegalaus darbo įmonės baudžiamos nuo 3 iki 5 tūkst. litų bauda už vieną nelegaliai dirbantį asmenį.

A.Džiugas neprisiminė atvejo, kad teismai būtų skyrę didesnę nei minimalią 3 tūkst. litų baudą.

Tačiau net ir ji yra mažinama įmonių vadovams ėmus prisiekinėti, kad gailisi ir žada pasitaisyti.

Valstybinė darbo inspekcija Klaipėdoje nuo rugsėjo gavo 92 skundus dėl darbo teisės pažeidimų. Iš 40 išnagrinėtų skundų aštuoni buvo dėl nelegalaus darbo, kiti – dėl atlyginimo dydžio.

Dirba už ačiū

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas aiškino, kad bandomasis laikotarpis gali būti iki trijų mėnesių. Bet jis gali trukti ir dvi tris dienas. Net ir tokiu atveju turi būti sudaryta darbo sutartis.

„Be darbo sutarties darbuotojo veikla įmonėje yra nelegalus darbas“, – teigė jis.

Lietuvos darbo federacijos Klaipėdos apskrities pirmininkės Liucijos Gadeikytės manymu, labiausiai išnaudojimas klesti didžiuosiuose prekybos centruose. Ji prisiminė atvejį Palangoje, kai žmogus nelegaliai dirbo net tris savaites ir atlygio negavo.

Bijo reikalauti

Dėl jaunimo migracijos į užsienį šalyje daugėja vyresnio amžiaus darbuotojų.

Jie būna prisirišę prie darbo vietos ir stengiasi ją išlaikyti.

Vyresnio amžiaus žmonėms pakeisti darbo vietą yra žymiai sunkiau psichologiškai.

Darbdaviai senjorus išnaudoja labiau, nes žino, kad jie neišdums į užsienį.

A.Černiauskas tikino, kad seniai toje pačioje darbovietėje dirbantiems žmonėms neretai yra mokamas mažesnis atlyginimas nei naujai atėjusiems.

A.Černiausko nuomone, šiuo metu darbuotojų padėtis yra daug prastesnė nei darbdavių. Pastarieji turi ir ekonominius, ir teisinius svertus spausti samdinius ir netgi elgtis ne visada sąžiningai.

Kol kas darbuotojai dar yra vieniši, išsigandę ir nemoka arba netgi baiminasi ko nors reikalauti iš darbdavių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.