Kompiuterinė narkomanija diagnozuojama ir uostamiesčio paaugliams

Į Klaipėdos vaikų ligoninę vis dažniau patenka kompiuterių aukos – nuo per ilgo sėdėjimo prie monitoriaus pervargę nepilnamečiai.

Būna, kad vaikai atvežami net naktimis, tiesiai iš interneto svetainių, kurių veiklos neišgali kontroliuoti nepilnamečių reikalų inspektoriai. Sensityvi epilepsija – tokia diagnozė nustatoma uostamiesčio paaugliams, kurie nebesugeba atsitraukti nuo monitorių.

Pasaulinė sveikatos organizacija į psichikos sutrikimų sąrašą jau įtraukė priklausomybę nuo kompiuterių. Specialistai tikina, kad ši liga yra tokia pati sudėtinga, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio, azartinių lošimų ar narkotinių medžiagų.

Vis dėlto kovoti su šia blogybe, kol ji nevirto masiška, uostamiestyje niekas neskuba, o kaimyninėje Rusijoje tuo jau susirūpinta, tiesa, po to, kai nuo kompiuterinių žaidimų „perdozavimo” mirė dvylikametis berniukas.

Neatlaikė vaikiška širdis

Rusijos spauda rašo, kad šių metų kovo mėnesį Jekaterenburgo mieste netikėtai mirė dvylikos metų berniukas Jegoras. Kasdien po keliolika valandų sėdintį prie monitoriaus vaiką netikėtai ištiko epilepsijos priepuolis. Po aštuonių parų, praleistų reanimacijoje, paauglys taip ir neatgavo sąmonės.

Ligoninėje nepilnamečiui diagnozavo insultą, kurį išprovokavo emocinis stresas. Neurologai nustatė, kad berniuko smegenys negavo užtenkamai deguonies, tačiau net ir negaluodamas jis sugebėdavo praleisti prie kompiuterio po 12 valandų kasdien.

Tragedija įvyko vienoje miesto interneto svetainėje, kurios savininkai tikina esą berniukas pas jus lankydavęsis retai. Liudytojai teigia ką kita – paauglys paromis sėdėdavęs prie monitoriaus.

Po nelaimės Rusijos televizijos stotys puolė rodyti reportažus apie vadinamąją kompiuterinę narkomaniją. Buvo sukurtas netgi dokumentinis filmas, kuriame pasakojama apie tragiškus „interneto liga” susirgusių nepilnamečių likimus. Spauda mirgėjo patarimais tėvams.

Klaipėdos vaikų ligoninės Neurologijos ir nervų skyriaus specialistai pasakoja, kad tokius pacientus tenka gydyti ir jiems.

Atveža naktimis

Uostamiesčio vaikų ligoninės Neurologijos ir nervų skyriaus laikinai vedėjo pareigas einanti gydytoja Rūta Dolebienė prisiminė atvejį, kai į gydymo įstaigą paauglys buvo atvežtas tiesiai iš interneto svetainės. Ištiktą traukulių berniuką naktį atsivežė išsigandę tėvai. Po apžiūros ir atliktų tyrimų vaiką teko gydyti medikamentais.

R. Dolebienės teigimu, nuo kompiuterių ir televizijos „perdozavimo” vaikus ištinka galvos skausmai. Būna atvejų, kai medikai diagnozuoja epilepsiją. Po gydymo tėvams patariama domėtis atžalos laisvalaikiu ir padėti vaikui sugrįžti į realybę. Neretai tai pajėgūs padaryti tik psichologai ar psichiatrai.

Medikai neturi statistikos, kiek per metus į ligoninę paguldoma „kompiuterinių narkomanų”, tačiau gydytoja iš savo praktikos galėjo pasakyti, jog dažniausiai tokius pacientus tenka gydyti per mokslo metus.

R. Dolebienė pripažino, kad naujos priklausomybės atvejai reti, tačiau jos pasekmes gydyti sudėtinga. Būtina atlikti diagnostiką ir nustatyti tikslią negalavimo priežastį.

Diena po dienos žaidžiant kompiuterinius žaidimus dirginama ta pati smegenų zona, dėl to sutrinka kraujotaka. Pasekmės gali būti įvairios – nuo galvos skausmo, regėjimo sutrikimo iki nualpimo ir orientacijos praradimo. Be to, sutrinka miegas, vaikas tampa irzlus, prastai mokosi.

Prioritetai – kitoms blogybėms

Su uostamiesčio paaugliais dirbanti policijos pareigūnė Violeta Girtavičienė kartu su nepilnamečių reikalų inspektoriais interneto svetaines tikrina tik sulaukusi signalų, jog nakties metu ten verda gyvenimas.

Skundai – reti. Dažniausiai skambučių sulaukiama iš pensininkų ir tėvų, kurie įtaria, jog jų atžala „mirksta” prie monitoriaus netoliese įsikūrusioje interneto svetainėje.

Darbas naktimis dažnai nepateisina lūkesčių. Nuvykę nurodytu adresu pareigūnai randa uždarytas duris ir nuleistas užuolaidas. Įsitikinti, ar nepilnamečiai apgulę kompiuterius esą neįmanoma.

Periodiškai tikrinti svetaines pareigūnai sako esą nepajėgūs. Anot V. Girtavičienės, uostamiestyje yra didesnių blogybių už naktimis veikiančius žaidimų salonus. Tos blogybės – nepilnamečių girtavimas, chuliganizmas ir narkomanija. Jų prevencijai inspektoriai ir teikia prioritetus.

Susirūpino globos namai

Klaipėdos vaikų teisių apsaugos darbuotojai paskutinį kartą reidą į žaidimų salonus buvo surengę tik prieš pusantrų metų. Nuvykę nurodytu adresu vėlyvu paros metu, žaidimo salone aptiko du nepilnamečius.

Salono savininkai papasakojo, kad vaikų tėvai žino, kur „nakvoja” jų atžalos, todėl ramia sąžine duoda šiems pinigų.

Nepaisant nesėkmingų patikrinimų, tarnybos vedėja Gražina Aurylienė pripažįsta problemą egzistuojant.

„Viena globos įstaiga skundėsi, jog auklėtiniai naktimis slapčia bėga į salonus. Kol kas nusprendėme nieko nedaryti, nes tos įstaigos direktorė žadėjo savo rūpesčiu pasidalinti su kitais Klaipėdos vaikų globos namais. Jei ir šių darbuotojai patikins susidūrę su tokia bėda – imsimės priemonių”, – tvirtino G. Aurylienė.

Tarnybos vedėja sako, kad priklausomybe nuo kompiuterių galima susirgti ir namuose, kai tėvai „dėl šventos ramybės” leidžia vaikams maigyti klavišus tiek, kiek šie nori. Dėl to, kalba G. Aurylienė, ne tik nepilnamečių įstaigoms turi rūpėti nauja grėsmė. Atsakomybę už vaiko sveikatą pirmiausia privalo prisiimti tėvai.

Kol kas uostamiestyje nebuvo apribotos tėvų teisės tik dėl to, kad jų vaikai nuolat aptinkami žaidimų salonuose, tačiau jei iš tokios vietos nepilnametis dėl sveikatos sutrikimų bus pristatytas į ligoninę – Vaikų teisių apsaugos tarnyba gali priimti tokį sprendimą.

Gydo lošėjus

Nors vadinamąja kompiuterine narkomanija suserga ir suaugusieji, Klaipėdos priklausomybės ligų centre tokių pacientų dar neteko gydyti.

Nuolatiniai centro lankytojai ir pacientai – alkoholikai arba narkomanai. Tiesa, vis dažniau tenka gydyti vyriškius, kurie nebepajėgūs atsispirti aistrai lošti, o dar prieš keletą metų apie pastarąją priklausomybę buvo kalbama su šypsena lūpose…

Centro vyr. gydytoja Elena Cinelienė dienraščiui teigė, kad įstaiga turi patirties darbe su svaigalus vartojančiais asmenimis, tačiau jeigu į specialistus kreiptųsi norintieji gydytis nuo priklausomybės kompiuteriams arba televizijai – tai taip pat nesukeltų nuostabos.

„Pas mus dirba kompetentingi psichologai. Esu įsitikinusi, kad suteiktume pagalbą ir tokiems pacientams”, – kalbėjo gydytoja.

Nelaiko didele bėda

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyr. gydytojas Aleksandras Slatvickis įsitikinęs, kad ne vienas uostamiesčio paauglys rimtai serga priklausomybe nuo kompiuterinių žaidimų ir interneto.

„Deja, tokių nepilnamečių tėvai nemano, kad jų vaikui jau reikalinga specialisto pagalba. Kai kurie yra tiesiog ramūs, kad sūnus arba dukra ištisai sėdi namuose – patogu, nereikia jaudintis ir ieškoti. Klaipėdiečių šeimos nesikreipia į psichologus arba daro tai labai retai. Kompiuterinę priklausomybę prilyginčiau aistrai lošti. Ši liga, kaip ir bet kuri priklausomybė, sunkiai pasiduoda gydymui. Mano patarimas tik vienas: jeigu visą dieną negalite vaiko atplėšti nuo ekrano ir su juo tenka kovoti net naktimis, kreipkitės į psichologą ir tai darykite kuo greičiau”, – sako A. Slatvickis.

Išduoda nesveikas potraukis

Niujorko psichiatras Ivanas Goldbergas, vienas iš pirmųjų viešai prabilęs apie kompiuterinę narkomaniją, tvirtina, kad susirūpinti savo gyvenimu turėtų asmuo, kuris ir toliau piktnaudžiauja kompiuteriu nepaisydamas suvokimo, kad toks elgesys sukelia psichologinių, socialinių ir fizinių problemų.

Jo teigimu, priklausomybė pasireiškia nesveiku noru nuolat tikrinti elektroninį paštą bei pirmenybės teikimas netiesioginiam bendravimui su žmonėmis.

Verta susirūpinti, jeigu nesėdintis prie monitoriaus žmogus tampa irzlus, o jo mintys sukasi tik apie tai, kas tuo metu vyksta internete.

Ir jeigu kompiuteris tapo mielesnis už pačius artimiausius žmones, vadinasi, „įklimpta iki ausų”, tikina I. Golbergas – priklausomybės nuo kompiuterio termino autorius.

Vaida Jutkonė

„Vakarų ekspresas”