Klaipėdos verslininkui Žilvinui Vasiliauskui pavyko įveikti nuo seno Kaune įtvirtintą korumpuotą privatizavimo sistemą.
Po septynis mėnesius trukusių kovų, kurias atidžiai sekė ir „Lietuvos rytas”, klaipėdiečio valdoma įmonė Vandens pramogų centras pagaliau įsigijo „Kauno kelius”.
Šį trečiadienį savivaldybė ir pirkėjas pasirašė bendrovės pardavimo sutartį.
„Į miesto sąskaitą jau pervesta 22,5 mln. litų. Sandoris finansuojamas pirkėjų bei „Hansabanko” lėšomis”, – sakė Ž.Vasiliauskas.
Didžiausią kainą už akcijas pasiūliusi įmonė Vandens pramogų centras tapo viešojo aukciono nugalėtoja, tačiau buvo apšmeižta ir išbraukta iš dalyvių sąrašo.
Konkurentų pažadai išsipildė
Po aukciono kauniečiai konkurentai aplankė Ž.Vasiliauską ir jo partnerius. Kauniečiai siūlė perleisti laimėjimą už 2 mln. litų.
Verslininkai buvo įspėti, kad nesutikę su pasiūlymu turės problemų: „Hansabankas”, kuriame klaipėdiečiai turi savo įmonių sąskaitas, nefinansuos sandorio. Be to, Vandens pramogų centras gali būti paskelbta nepatikima bendrove.
Iš pradžių pasišaipę iš tokių kalbų, klaipėdiečiai netrukus įsitikino, kad kauniečiai tuščiai burnos neaušina.
Bankas atsisakė finansuoti pirkimą motyvuodamas sutartimi su konkurentais.
Netrukus savivaldybė gavo suklastotą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymą, kurioje tvirtinama, kad Vandens pramogų centras finansuos sandorį neaiškios kilmės pinigais.
Valdininkai nieko nebijo
Šioje istorijoje labiausiai stebino Kauno valdininkų ir politikų elgesys.
Jų įsitikinimo, kad „Kauno keliai” neturi pereiti į aukciono laimėtojų rankas, ilgą laiką negalėjo pakeisti jokie faktai ir įrodymai.
STT vadovybė ištyrė, kad šios tarnybos Kauno skyrius viršijo savo įgaliojimus pareikšdamas apie konkurso laimėtojų nepatikimumą. Bet valdininkų tai neįtikino.
Net dukart buvo kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) reikalaujant blogos pažymos apie laimėtoją.
Blogos pažymos neatsiuntė nei FNTT, nei Valstybės saugumo departamentas.
Bet savivaldybės pareigūnai ir toliau laikėsi savo – siekė parduoti „Kauno kelių” bendrovę antrosios vietos laimėtojai. „Lietuvos ryto” duomenimis, tai buvo „Mitnijos” grupės bendrovė, kuri turi užnugarį miesto taryboje ir seniai gauna pelningus užsakymus.
Teisme – nelaukta kliūtis
Padėtis pradėjo keistis tik tada, kai Kauno apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė parduoti „Kauno kelius”, kol bus išnagrinėtas klaipėdiečių skundas.
Vėliau teismas įpareigojo Kauno savivaldybę parengti taikos sutartį, o Vandens pramogų centras žadėjo nereikalauti, kad miestas atlygintų šimtais tūkstančių skaičiuojamas teismų išlaidas.
Tačiau valdininkai ir toliau laikėsi tos pačios delsimo taktikos, kurią galima paaiškinti tik noru parduoti įmonę tiems, kam ji buvo pažadėta iš anksto.
Prieš mėnesį viešumo į kampą įsprausti Kauno politikai pasiryžo paraginti valdininkus laikytis šalyje galiojančių įstatymų.
Šaltinių teigimu, netgi ir po to, kai Kauno taryba siūlė persvarstyti sprendimus, buvo rezgamas planas įvilioti laimėtojus į teisines pinkles ir perimti bendrovę už gerokai mažesnę pinigų sumą.
Veikia EBSW kurta sistema
Kol vyko karas dėl „Kauno kelių”, šiame mieste buvo kalbama, kad tai – žūtbūtinė ir principinė kova.
Jei laimėtų Klaipėda, tai reikštų naujus privatizavimo vėjus.
Jei nugalės Kaunas, viskas liks taip, kaip buvo anksčiau, kai savivaldybės objektai būdavo „parduodami” prieš aukcioną, o nelegalaus susitarimo dalyviai pasiimdavo savo dalis.
Tokia įstatymams prieštaraujanti tvarka buvo įdiegta daugiau nei prieš dešimtmetį, kai Kaune viešpatavo skandalingasis EBSW koncernas.
Kaune niekam ne paslaptis, jog savivaldybės pareigūnai dirba verslo grupėms, tačiau net paaiškėjus visiems „Kauno kelių” privatizavimo užkulisiams nė vienam jų nuo galvos nenukrito nė plaukas.
Ramunė Sotvarienė