Europos Komisija turi pretenzijų Lietuvai dėl bendrojo pagalbos telefono numerio 112 sistemos diegimo.
Nors šiandien šiuo numeriu pagalbą jau galime prisišaukti, Europa mūsų šaliai priekaištauja, kad teikiama paslauga – nevisavertė. Mat iki šiol specialiųjų tarnybų atstovai neturi galimybės gauti informacijos apie skambinančiojo asmens buvimo vietą.
Bendrojo pagalbos centro (BPC) Organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė Palmyra Vinkšnaitė negalėjo įvardyti pasekmių, kurių Lietuva gali sulaukti užrūstinusi Europos Komisiją.
Anot jos, nepalankios šios institucijos reakcijos sulaukėme todėl, kad Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai kol kas neturi techninių galimybių centrui kartu su pagalbos skambučiais siųsti ir vietos nustatymo duomenis.
„Šiuo metu sprendžiamas klausimas, kas turėtų diegti reikiamas priemones ir kas už tai mokės”,- „Vakarų ekspresui” sakė P. Vinkšnaitė.
„Surijo” milijonus
Be to, BPC atstovai net nebekalba apie anksčiau puoselėtas planus šimtu procentų įgyvendinti 112-osios telefono linijos aptarnavimą specialiai įsteigtuose centruose iki šių metų pabaigos.
Prognozuojama, kad BPC veikla visą Lietuvos teritoriją apims ne anksčiau kaip iki 2009 metų pabaigos. Ir tik tuo atveju, jeigu bus gauta lėšų. Tuomet bus pastatyti du specialius reikalavimus atitinkantys BPC regioninių padalinių pastatai Šiauliuose ir Vilniuje, įsigyta ir įdiegta techninė bei programinė įranga, atrinktas ir parengtas personalas.
Beje, po to, kai prieš dvejus metus buvo priimtas Bendrojo pagalbos centro įstatymas, Europos Sąjungos reikalavimui turėti bendrą telefoninę liniją nelaimės ištiktiesiems aptarnauti jau skirta apie 18 milijonų litų.
Klaipėda „neprilipo”
Deja, kol kas 112-osios telefono linijos aptarnavimas vis dar priklauso laikinai šią funkciją atliekantiems policijos budėtojų skyriams, atliekantiems tarpininko funkciją tarp nelaimėlio bei medikų ar ugniagesių gelbėtojų ir policijos pareigūnų.
Maža to, praėjusią vasarą paaiškėjo, kad žlugo kelerius metus puoselėti planai vieną iš keturių regioninių pagalbos centrų įkurdinti Klaipėdoje. Vietoje uostamiesčio centrą nuspręsta steigti Šiauliuose.
„Šiauliai pasirinkti Vidaus reikalų ministerijos vadovybės sprendimu, siekiant racionaliai išnaudoti turimus išteklius, tai yra panaudoti Šiaulių miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai priklausiusį pastatą”,- aiškino BPC atstovė.
Priminsime, kad pagalbos centrų veiklos pagrindas – tiesioginis kontaktas su nelaimės ištiktu žmogumi, gautų pagalbos skambučių niekam neperadresuojant. Nusprendęs, kurių pagalbos tarnybų pajėgos reikalingos nelaimės vietoje, specialistas kvies būtent jas.
Operatoriui priėmus pagalbos skambutį, informacinė sistema automatiškai atpažins skambinančiojo numerį ir buvimo vietą, suteiks asmens, kurio vardu registruotas telefono numeris, duomenis, registracijos adresą bei šią vietą parodys skaitmeniniame žemėlapyje.
Panašių EK pretenzijų dėl bendrojo pagalbos telefono numerio sistemos diegimo kartu su Lietuva sulaukė ir Graikija, Nyderlandai, Slovakija, Italija bei Portugalija.