Ant mokytojų pečių – tuštėjančių šeimų atžalos

Iš emigravusių tėvų pažadų statomos oro pilys ir laikinumas keičia Lietuvoje likusių paauglių siekius. Jie numoja ranka į mokslus, tikėdamiesi įsidarbinti užsienio statybose ar fabrikuose – nepaisant to, kad kai kuriems jų vos 14 metų.

Mokyklose probleminių vaikų sąrašą sparčiai pildo ne tik asocialių, bet ir emigravusių tėvų atžalos.

Pedagogų pastabos dėl mokymosi ar lankomumo atsimuša kaip žirniai į sieną. Emigravusių tėvų vaikai turi savų argumentų: kam mokytis, jei užsienyje, kur jie vieną gražią dieną vis tiek išvažiuos, ir taip laukia aukso kalnai.

Svajojančios apie emigraciją 18-metės neįtikino socialinės pedagogės paskatinimas mokytis bent užsienio kalbos. „O kam mokytis, jei ten galėsiu išmokti?”, – toks buvęs merginos atsakymas. Kaip ir keturiolikmečio, svajojančio apie darbą svečios šalies statybose.

Neadekvatus situacijos vertinimas yra tik viena iš ledkalnio viršūnių, su kuria tenka susidurti emigravusių tėvų vaikus mokantiems pedagogams.

Smulkmenos virsta problemomis

„Emocijų nevaldymas, drastiškas dėmesio reikalavimas, bėgimas iš pamokų, mokymosi motyvacijos nebuvimas”, – vieno iš auklėtinio problemas, būdingas tėvų paliktiems vaikams, vardijo I. Simonaitytės pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Inga Tamašauskaitė ir psichologė Indrė Žutautaitė.

Nors klasės auklėtojos pasakoja apie tai, kad vaikai su emigravusiais tėvais bendrauja telefonu, internetu, tačiau tai esą negali atstoti tikrojo ryšio.

Pasak psichologės, išvykę tėvai praleidžia kasdienes smulkmenas, todėl ryšys dingsta. Tokių smulkmenų dėl kartų skirtumo nepastebi ir seneliai, nors gyvenama po vienu stogu.

Nerūko, negeria, nevartoja narkotikų ir nesišlaisto gatvėmis – seneliams to pakanka, jog manytų, kad vaikas neturi problemų. Tačiau jiems neužkliūva, kad anūkas prie kompiuterio praleidžia visą dieną.

Tokie vaikai mokykloje ima siautėti. Taip jie stengiasi atkreipti dėmesį, vildamiesi, kad tokiu elgesiu privers tėvus skirti jiems daugiau dėmesio. Arba taip tikisi atkeršyti jį palikusiems gimdytojams.

Pasak psichologės, sunkiau išsiskyrimą išgyvena mažesni vaikai, nes tuo metu jiems formuojasi prieraišumas. Mažesniesiems atsiranda nesaugumo jausmas.

Vyresnieji tėvų išvykimą stengiasi pateisinti, tačiau tai nereiškia, kad jiems nereikia tėvų dėmesio – vaikui svarbu jausti, kad turi į ką atsiremti.

500 vaikų auga be tėvų

I. Simonaitytės pagrindinėje mokykloje iš daugiau nei 400 moksleivių 33-jų tėvai yra išvykę į užsienį. Daugelis jų pasiliko kartu su seneliais, vienas kitas – su tolimesniu giminaičiu ar net svetimu žmogumi.

Pernai „Aukuro” vidurinėje mokykloje atlikta apklausa parodė, kad iš 1 180 vaikų apie 30-ies tėvai yra emigravę. Paliktas atžalas prižiūrėjo seneliai, kaimynai. Vyresnieji likdavo ir vieni.

Pernai Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atliktas tyrimas atskleidė, kad uostamiesčio ugdymo įstaigas lanko apie 500 emigravusių tėvų vaikų. Spėjama, kad jų Klaipėdoje yra gerokai daugiau.

Tampa detektyvais

Mokyklos bendruomenei kartais tenka imtis ir vos ne detektyvų vaidmens, bandant sužinoti, kurių globėjų namuose apsistojęs auklėtinis.

Socialinė pedagogė prisiminė atvejį, kai trylikametė, iškilus elgesio problemoms, perėjo visus gimines: pagyvenusi su viena teta, netrukus persikeldavo pas kitą.

„Kartais ir patys susipainiojame, su kuo paliktas vaikas. Tuomet, kai paaugliui reikia stabilumo, jis priverstas kraustytis iš vienos vietos į kitą”, – sakė I. Tamašauskaitė.

Oficialiai neįteisinti globėjai už prižiūrimo vaiko poelgius neatsako. Tad atsakomybės nebuvimas sudaro palankias sąlygas moksleivio siautėjimui.

Nuo šių metų liepos išvykdami į užsienį tėvai vaiko globą oficialiai gali įteisinti Vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Nors tai leidžia išspręsti daugelį nesusipratimų, būsimieji emigrantai neskuba tuo naudotis.

Per penkis mėnesius šia įstatymo pataisa Klaipėdoje pasinaudojo vos 10 išvykstančių tėvų. Dažniausiai oficialią globą įteisindavo moterys, atžalas paliekančios savo motinoms.

Drausti ar ..?

VTAT sulaukia iš mokyklų atsiųstų raštų apie tai, kad nesusitvarkoma su auklėtiniais, kurių tėvai emigravę. Pasitaiko atvejų, kai tenka kviestis ir policiją.

Anot pašnekovių, situaciją apsunkinama, kai mokykla su probleminiu vaiku paliekama viena. „Savo vaikus užauginau, o anūkus tegul prižiūri patys tėvai”, – sulaukiama ir tokių pareiškimų į mokyklą išsikvietus senelius.

Kartų konfliktas tarp anūkų ir senelių yra neišvengiamas, tikina socialinė pedagogė ir psichologė. Paaugliai pajaučia laisvę, nes seneliai nepajėgūs jų kontroliuoti. Pradeda bėgti iš pamokų, gyventi gatvėje, o tėvų šilumos poreikį atstoja draugai.

Klaipėdos VTAT vedėja Gražina Aurylienė teigia, jog tegul tėvai važiuoja kur nori, tačiau ne vieni. „Vaikais turi rūpintis tėvai”, – įsitikinusi ji.

„Tai ekonominė ir socialinė problema, su kuria mokykla bejėgė kovoti. Mokykla emigracijos nesustabdys. Mes tik galime suteikti vaikui pagalbą pagal savo išgales. Nors dabar mokykloje neturime psichologo”, – sakė „Aukuro” vidurinės mokyklos direktorė Lygija Virkšienė.

I. Tamašauskaitės nuomone, situaciją gal pagerintų, jei vaikų palikimas būtų pažabotas įstatymais. Pavyzdžiui, iškilus problemoms tėvai per VTAT būtų oficialiai iškviečiami iš užsienio. Arba neleidžiama jiems išvažiuoti, kol neišspręstos vaiko problemos.

I. Žutautaitė svarstė, ar tai neatsisuktų prieš pačius vaikus, nes tėvų pyktis dėl draudimo išvykti atsisuktų prieš atžalas. Anot jos, oficialios sankcijos turi būti gerai apgalvotos, kad nepridarytų daugiau žalos. Daugiau naudos esą duotų pačių tėvų sąmoningumas.

Išvyksta kartu

Ugdymo įstaigos pastebi ir kitą tendenciją: po keletą vaikų pasibaigus vasaros atostogoms į mokyklą nebegrįžta, o kartu su tėvais išvyksta gyventi į užsienį.

Ne visada čia galima dėti tašką, tikintis, kad toliau, kaip pasakoje, seks laiminga pabaiga.

Į Angliją mamos išsivežtas 13-metis lankė įprastą mokyklą. Nesuprantantis apie ką kalbama per pamokas paauglys iš bendramokslių sulaukdavęs patyčių. Nusiraminimo ieškojo gerdamas raminamuosius vaistus, o vėliau atsisakė lankyti mokyklą.

Mamos grąžintas į Lietuvą paauglys nesutiko lankyti mokyklos ir kartoti kurso. Specialistų pastangos perkalbėti negelbėjo, tad atvejis įvardytas beviltišku.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.