Pasirodo, pasaulyje, netgi Jungtinėse Valstijose, vis dar rašomi nekomerciniai, nestandartinės formos romanai, pratęsiantys šviežesnių išraiškos priemonių ieškojimus, ir dargi labai sėkmingai. Dar maloniau nuteikia Lietuvos leidyklų pasiryžimas tokią literatūrą leisti – nepataikaujant masiniam vidutiniam literatūriniam skoniui ir siekiant išlaikyti žodinio meno esmę.
Neseniai „Jotemos” leidykla išleido jauno Amerikos žydo Džonatano Safrano Foerio (Jonathan Safran Foer, g. 1977) debiutinį romaną „Viskas nušviesta” („Guardian” premija už geriausią 2002 metų pirmąją knygą; į lietuvių kalbą vertė Indrė Žakevičienė). Romane su apokalipsiniu užmoju papasakota nedidelės žydų gyvenvietės Ukrainoje istorija, kuri nutrūksta Antrojo pasaulinio karo metais. Tai dar vienas pasakojimas apie holokaustą, tačiau „dar vienas” – tiktai bendriausia kūrinio temos prasme. Iš tiesų ši knyga pribloškiamai originali ir nepakartojama savo forma – tikras pasimėgavimas literatūros gurmanui, ne mažiau už turinį vertinančiam meninių išraiškos priemonių įvairovę ir gausą, jų spalvas ir reikšminius atspalvius.
Romanas „Viskas nušviesta” komponuojamas kaip du skirtingi dviejų jaunuolių – amerikiečio Džonatano ir ukrainiečio Aleksandro – pasakojimai. Du vaizduojamojo laiko ir erdvės lygmenys čia sukuria daugiaprasmę įtampą tarp istorijos ir dabarties, kaltės ir atsakomybės, tiesos sakymo ir jos nutylėjimo.