Valstybinio turizmo departamento paraginta kuo skubiau perimti savo žinion nekilnojamąjį turtą – gabalą dviračių tako – Klaipėdos savivaldybė įgijo ir galvos skausmą – iš kur gauti pinigų šiam gerui tvarkyti ir prižiūrėti?
Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio komiteto nario Artūro Šulco, kartojasi sena istorija: valstybė Savivaldybei permeta funkcijas ar įperša turtą, o pinigų dėl tokio veiksmo atsirandančioms prievolėms vykdyti neskiria.
Savivaldybės administracijos Turto ir privatizavimo skyriaus specialistai jau parengė sprendimo projektą, kurį patvirtinusi, miesto Taryba sutiktų perimti šią vasarą tiesti užbaigtą beveik 6 kilometrų ilgio dviračių taką nuo vasaros estrados iki Girulių su ženklais, poilsio aikštele ir t.t. Visas šis turtas įvertintas beveik 2,5 mln. litų.
Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, kadangi visi minėti objektai miestui oficialiai nepriklauso, tai niekas jų ir neprižiūri, juo labiau kad ir šių metų biudžete pinigų tam neskirta. „Jei bus duotas nurodymas šias teritorijas valyti, – valysime, – sakė valdininkė, – tik neaišku, kas ir iš kokių rezervų už tai mokės.”
Pasak A. Šulco, turtas, be abejo, turės būti perimtas, ir tai bus padaryta dar šiais metais. Antra vertus, sakė politikas, pasidomėti finansine šio reikalo puse tikrai nepakenktų.
Tai toli gražu ne vienintelė su dviračių takais susijusi problema.
„Pagal patvirtintą dviračių takų išdėstymo schemą, lyg ir turėtume be vargo pervažiuoti visą miestą – nuo Jūrininkų prospekto iki pat Girulių, tačiau taip nėra. Turime keletą gerai įrengtų atkarpų, tačiau esama tokių vietų, kur pervažiavimas iš vienos tokios atkarpos į kitą tampa problema. Be to, ir kai kurie takai turi trūkumų: tai ir Herkaus Manto gatvė, kur dviračių takas užima didžiąją dalį šaligatvio, ir per aukšti borteliai Pilies, Turgaus bei kitose gatvėse”, – vardijo Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Kita problema – stovai dviračiams.
„Lietuvos dviratininkų bendrija laikosi nuostatos, kad pagrindinis dviračių naudotojas yra tas, kuris grožisi gamta ir važinėjasi savo malonumui, – sakė J. Simonavičiūtė. – Mes gi manome, kad reikėtų skatinti žmones važinėti dviračiais, sakykim, iki parduotuvės, kokios nors įstaigos ar mokyklos, juo labiau kad Klaipėda yra nedidelis miestas, tad dviračiu galima lengvai pasiekti bet kurią jos vietą. Štai čia ir iškyla dviračių stovų problema – jų yra per mažai, o ir tie patys ne tokie, kokie turėtų būti. Pernai stovai dviračiams buvo įrengti prie keleto mokyklų, tačiau jie buvo iš gero metalo, todėl netrukus buvo išvogti. Vadinasi, jie turi būti kuo paprastesni, tačiau patogūs naudoti.”