Demencija sergančiųjų problemoms spręsti pasitelkiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
Lietuvoje Alzheimerio liga serga apie 60-70 proc. ligonių, kuriems diagnozuojama demencija. Tai – silpnaprotystė. Kitos kilmės demencija sutinkama rečiau. Tačiau šiems ligoniams dar labai trūksta sveikatos bei socialinės priežiūros paslaugų. Kauno apskrities viršininko administracijos iniciatyva Kauno regiono plėtros agentūra parengė galimybių studiją, kaip pagerinti sergančiųjų demencija ir jų globėjų padėtį.
Šeimos liga
Demencija – tai šeimos liga, nes daug problemų kyla ligonį slaugantiems artimiesiems. Praradęs nuovoką ligonis nesupranta situacijos, o tokio ligonio slauga yra sudėtinga ir sunki. Kol kas ši našta gula daugiausiai tik ant artimųjų pečių. Tokiems ligoniams reikalingi specializuoti skyriai ligoninėse, nes jų negalima palikti vienų be priežiūros. Trūksta dienos centrų, kur ligonį būtų galima palikti tuo metu, kai jo artimieji dirba. Vienam šeimos nariui susirgus šia liga, kam nors iš artimųjų dažniausiai tenka atsisakyti darbo.
Atskirti su amžiumi susijusį atminties sutrikimą nuo prasidėjusios demencijos gali tik specialistas – neurologas ar psichiatras. Manoma, kad apie pusė demencijos atvejų lieka neatpažinti ir negydomi.
Pasak medikų, ankstyviausias ligos simptomas – progresuojantis atminties mažėjimas. Žmogus tampa išsiblaškęs, nenuovokus. Sunku įsisavinti naują informaciją, prastėja orientacija aplinkos įvykiuose. Gydytojai tvirtina, kad gali pakisti sergančiojo elgesys – atsiranda grubumas bendraujant, vystosi kalbos bei kiti pažintinės funkcijos sutrikimai. Ligai progresuojant, žmogus praranda įgūdžius atlikti kasdienius įprastus darbus: pavalgyti, apsirengti, nusiprausti. Nebemoka skaityti, rašyti, skaičiuoti.
„Mano tėčiui pasidarė sunku kalbėti. Jis nebesiorientuoja aplinkoje. Matau, kad vis sparčiau nyksta atmintis, jis nebeatsimena įvykių, net mano vardo”, – sako kaunietė Roma V. Taip visiškai sunyksta žmogaus asmenybė. Jo protinis gyvenimas nutrūksta. Ligonis tampa nejudrus, prikaustomas prie lovos, pasidaro neatsparus infekcijoms, jo kūnas nebeturi jėgų kovoti su ligomis. Jam būtina slauga. Ligos trukmė būna labai įvairi: kai kuriems pacientams liga vystosi labai pamažu, o kitiems progresuoja labai greitai. Liga gali tęstis nuo trijų iki dvidešimties metų.
Lėšos skirtos iš PHARE programos
Milijonai žmonių kenčia nuo demencijos. Alzheimerio liga buvo diagnozuota ir buvusiam JAV prezidentui R.Reiganui. Liga nesirenka: niekas nėra nuo jos apdraustas, tačiau dar nemažai žmonių nenori pripažinti, kad jų artimieji serga šia liga, baiminasi neigiamo visuomenės požiūrio. Tačiau labai svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę. Nors Alzheimerio ligos visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, specialistai teigia, kad šiuolaikiniai vaistai gali pristabdyti ligos vystymąsi, palaikyti pažintines funkcijas ir kasdienės veiklos įgūdžius arba atitolinti jų sunykimo metą, pagerinti ligonio elgsenos ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Kauno apskrities gydytojas Henrikas Gintautas Čeida tvirtina, kad sergančiųjų demencija problemos labai opios ir jas reikia kuo greičiau spręsti. Kauno apskrities viršininko administracija pateikė paraišką gauti PHARE programos lėšas projektui, skirtam analizuoti situaciją Kauno apskrityje ir sukurti prielaidas demencija sergančiųjų sveikatai ir socialinei priežiūrai pagerinti. Projektui skirtas finansavimas, o jį įgyvendino konkursą laimėjusi Kauno regiono plėtros agentūra.
„Tai buvo netipinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti demencija sergančiųjų ir juos globojančių žmonių poreikius”, – teigė Kauno regiono plėtros agentūros direktoriaus pavaduotoja Evelina Vainorienė. Agentūra pateikė galimybių studiją, kaip būtų galima pagerinti sergančiųjų demencija sveikatos ir socialinę priežiūrą Kauno apskrityje. Tyrimas buvo atliekamas sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės priežiūros institucijose (senelių globos namuose, savivaldybių socialinių paslaugų tarnybose). Sergantieji demencija buvo apklausiami jų namuose ir stacionariose įstaigose. Tyrime dalyvavo sergančiųjų globėjai, bendradarbiauta su Kauno Alzheimerio klubu.
Siūloma steigti Alzheimerio dienos centrus
Projekto ekspertės gydytojos Jūratės Macijauskienės pateiktais duomenimis, Kauno apskrityje užregistruoti 163 Alzheimerio liga sergantys gyventojai ir 14,5 tūkstančio – kitos kilmės demencija. Daugiausiai paslaugų sergantiesiems demencija teikė Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC). Daugiausiai sergančiųjų registruota Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros centruose. Iš senelių priežiūros įstaigų daugiausiai sergančiųjų demencija registruota Prienų ir Kauno Panemunės senelių namuose.
„Sergančiųjų poreikiai gerokai didesni, nei šiuo metu egzistuojanti sistema gali patenkinti”, – teigė J.Macijauskienė.
Projekto ekspertė Giedrė Baltrušaitytė pažymėjo, kad demencija pradinėse stadijose nustatoma gana retai. Būna atvejų, kai liga diagnozuojama tik po dvejų metų lankymosi pas medikus. „Neretai demencija „nurašoma” senatvei – traktuojama, kaip natūralus senėjimo reiškinys. Egzistuoja ir toks požiūris, kad diagnozuoti šią ligą nėra prasmės”, – sakė G.Baltrušaitytė.
Kadangi nuodugnūs tyrimai atliekami tik Kauno medicinos universiteto klinikose ir Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, rajonuose gyvenantiems žmonėms sunku atvežti į šias įstaigas sergantį demencija artimąjį. Jį taip pat sunku vedžioti iš vieno kabineto į kitą, nes jis reaguoja į pasikeitusią aplinką.
Teikiamos sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos nėra specializuotos demencija sergantiesiems: nėra specializuotų skyrių slaugos ligoninėse, globos namuose ar pensionatuose, jų aplinka nėra pakankamai pritaikyta demencija sergančiųjų poreikiams. Šiems ligoniams reikalinga nuolatinė priežiūra, kuri pareikalauja daugiau lėšų. Slaugos kokybę neigiamai veikia dideli darbo krūviai, nepakankamas slaugos personalo skaičius. Tyrimas aiškiai rodo funkcinių lovų, vaikštynių, įrengtos aplinkos trūkumą. Tokiems ligoniams trūksta namuose teikiamų slaugos ir socialinių paslaugų.
Projekto vadovas gydytojas Aurelijus Veryga pažymėjo, kad siekiant pagerinti sergančiųjų sveikatos ir socialinę priežiūrą siūloma kiekvienoje Kauno apskrities savivaldybėje steigti Alzheimerio ligos dienos centrus (tik Prienų ir Birštono savivaldybėms įsteigti vieną), didinti psichogeriatrijos lovų skaičių Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. Taip pat siūloma antrinio lygio daugiaprofilinėje ligoninėje numatyti 6 lovas sergantiesiems demencija ir įsteigti Geriatrijos skyrių, kuriame galėtų būti iki 40 lovų.
„Rekomenduojame stacionarias antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas koncentruoti Kauno apskrities ligoninės padalinyje – Garliavos ligoninėje, – sakė A.Veryga. – Specializuotus padalinius siūlome steigti Jonavos (15 lovų), K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo (išplečiant esamą 20 lovų poskyrį iki 50), Garliavos (20 lovų), Kaišiadorių slaugos ir palaikomojo gydymo (7 lovų), Kėdainių (12 lovų), Jiezno PSPC (9 lovų), Raseinių (9 lovų) ligoninėse. Kiekvienas siūlymas pagrįstas finansiniu, ekonominiu aspektu, detaliais skaičiavimais”.
Ekspertų nuomone, reikėtų įsteigti Atminties kliniką prie antrinio lygio ligoninės, kad pagerėtų ligos diagnostika bei gydymas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Visiems siūlymams įgyvendinti reikia nemažai lėšų. Pasak Kauno apskrities gydytojo H.G.Čeidos, steigiant dienos centrus yra galimybė pritraukti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
„Jei bus remiami regioniniai projektai, tai galėsime su šia galimybių studija pretenduoti į finansavimą, bet jei bus remiamos atskiros įstaigos, tai galės daryti kiekviena jų atskirai, – sakė H.G.Čeida. – Visais įmanomais būdais mėginsim gauti lėšų ir realizuoti pagrįstas idėjas, kad pagerėtų sergančiųjų demencija padėtis. Belsimės ir į valstybės biudžetą, rekomenduosim savivaldybėms paremti projektus”.