200-ąjį kartą parodyta populiari operetė savo kelią Kauno scenoje pradėjo prieš šešiasdešimt metų
„Mūsų teatre Imrės Kalmano „Silva” buvo statyta net keturis kartus. Ji ir šiandien yra viena labiausiai lankomų ir mėgstamų operečių. Šį vakarą teatras pilnutėlis – nuo parterio iki paskutinio aukšto”, – sakė Muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys, pats šiame spektaklyje kuriantis komišką kunigaikščio Leopoldo Velerhaimo vaidmenį.
Pasirodė trys herojų poros
Paskutiniojo „Silvos” pastatymo, kuriam uždanga pakilo 1992 metais, ilgaamžiškumą nulėmė sėkmingas režisieriaus Ginto Žilio ir visos spektaklio kūrybinės komandos darbas. Žiūrovų, praėjusį šeštadienį atėjusių į 200-ąjį spektaklį, ovacijos parodė, kad Kaunas ne veltui vadinamas operetės sostine.
„Šiandien užsienio repertuariniuose teatruose taip ilgai gyvuojantys spektakliai – retenybė. Paprastai po premjeros jie afišose išbūna maždaug porą sezonų, paskui jų vietą užima kiti pastatymai. Ta prasme mūsų teatras unikalus – jau keturiolika metų rodomas spektaklis vis dar mylimas ir laukiamas žiūrovų”, – kalbėjo režisierius G.Žilys.
Šeštadienio vakarą artistės Silvos ir aristokrato Edvino meilės istoriją sekė solistai Nomeda Vilkanauskaitė ir Laimonas Pautienius. Siurprizas 200-ojo spektaklio žiūrovams buvo scenoje pasirodžiusios trys pagrindinių herojų poros: Silvą ir Edviną taip pat yra įkūniję Danutė Dirginčiūtė ir Mykolas Rekys, taip pat Violeta Sagaitytė ir Gediminas Maciulevičius.
Nuo pokario iki šių dienų
Pirmą kartą operetė „Silva” Kaune buvo pastatyta 1946 metais. Nors pokarinis pastatymas nebuvo ištaigingas, jo sėkmę lėmė žiūrovų numylėtiniai Viktorija Kudabaitė ir Jadvyga Steckaitė (Silva), Rostislavas Andrejevas ir Vytautas Rimkevičius (Edvinas), Kazimieras Mikalauskas (Bonis), Leonas Stanevičius (Leopoldas) ir kiti.
„Antrą kartą „Silvą” 1959 metais režisavo puikus operetės žanro žinovas R.Andrejevas. Šis pastatymas išsilaikė repertuare dešimt metų. Savo talentu publiką žavėjo Stasė Repečkaitė ir Marija Žilionytė, sukūrusios Silvą. Edvino vaidmens kūrėjui Vytautui Rimkevičiui gera pamaina buvo Vytautas Blažys. Trečiasis „Silvos” pastatymas, kuriam uždanga pakilo 1978 metais, gyvavo neilgai”, – primena nesenstančios klasikinės operetės istoriją Kauno scenoje teatrologė, buvusi ilgametė Muzikinio teatro literatūrinės dalies vedėja Daina Klimauskaitė.
Keitėsi žiūrovų, keitėsi spektaklio atlikėjų kartos, o „Silva” vis sugrįždavo į Muzikinio teatro repertuarą. Paskutinio, 1992-ųjų, pastatymo komandoje, be režisieriaus G.Žilio, buvo scenografė Janina Malinauskaitė, baletmeisterė iš Latvijos Janina Pankratė. Premjeroje dirigavo Stasys Domarkas, vėliau batutą perėmė Julius Geniušas, Virgilijus Visockis. Pagrindinių herojų vaidmenis sukūrė Danutė Dirginčiūtė, Violeta Sagaitytė, Gediminas Maciulevičius, Mykolas Rekys.
Senas žanras, naujos jėgos
2002-aisiais spektaklis „Silva” buvo atnaujintas, žiūrovai itin mėgstamoje operetėje išgirdo naujus atlikėjų balsus.
„Pagrindinės herojės Silvos partijai buvo pakviesta Renata Tarosaitė, vokalo meistriškumą tobulinusi pas kamerinio plano dainininkę Reginą Maciūtę, jos studijoms vadovavo prof. Vladimiras Prudnikovas. Edvino partiją dainuoja nuolatinių Kauno muzikinio teatro lankytojų numylėtinis Laimonas Pautienius, kurio sukurti mūsų scenoje vaidmenys 2001 metais buvo įvertinti „Kristoforo” premija. Pagrindinės herojės vaidmenį operetėje sukūrė ir dainininkė Nomeda Vilkanauskaitė, kuri šiuo metu likusi vienintele Silva. Atnaujintame operetės spektaklyje žaisminguosius antrosios poros herojus vaidina Ieva Vaznelytė, Raimondas Baranauskas ir Žanas Voronovas. Jau kitus vaidmenis „Silvoje” kuria buvę Silva ir Edvinas – „Kristoforo” premijos laureatai Violeta Sagaitytė ir Gediminas Maciulevičius. Dabar jie – Edvino tėvai, kunigaikštis ir kunigaikštienė Velerhaimai”, – sako teatro rinkodaros vadovė Lina Stankevičiūtė.
„Kokia šios operetės populiarumo paslaptis? Tai ne tik žavingos, lengvai įsimenančios melodijos, bet ir švelniai jaudinantis, nors ir naivokas siužetas. Jo pagrindinė gija – konfliktas tarp artistės Silvos, mylinčios sceną, ir veidmainiškos aukštuomenės, niekinančios artistės amatą. Nepaisant išoriškai rodomos paniekos, istorikų duomenimis, 18-19 amžiuje Austrijoje ir Vengrijoje apie 180 kunigaikščių, 600 grafų ir net 3000 baronų buvo susituokę su aktorėmis, šokėjomis ir dainininkėmis. Taigi Velerhaimų šeimos įvykiai, besiklostantys „Silvoje”, – jokia išimtis”, – pastebi teatrologė D.Klimauskaitė.