Marvelėje prasidėjo pagrindiniai biologinio valymo įrenginių statybos darbai
Kauno nuotekų valykloje pradėti pagrindiniai statybos darbai. Vakar „Kauno vandenų”, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ir statybos rangovų vadovai į pamatus iškilmingai įbetonavo kapsulę su projekto aprašu.
Pastačius biologinio valymo įrenginius miesto nuotekų vanduo į Nemuną bus leidžiamas be teršalų, tačiau kauniečiams už nuotekas mokėti teks daugiau.
Pagal pradinį planą šios statybos jau turėjo būti baigiamos. Europos Sąjungos (ES) finansuojamo projekto vilkinimas buvo užrūstinęs ir šalies Prezidentą Valdą Adamkų.
Pabaiga – po dvejų metų
Statybvietėje bendrovės „Požeminiai darbai” darbininkai jau išklojo betono pagrindus rezervuarams.
Prie cheminio valymo įrenginių rezervuarų bus pastatytos dvi naujos talpyklos ir keturi stačiakampiai rezervuarai, kur iš vandens bus šalinama mikrobiologinė tarša. Šiems rezervuarams bus suteikta šimto metų garantija.
Statybos darbų rangovai yra Vokietijos bendrovės „WTE Wassertechnik” ir įmonės „Požeminiai darbai” konsorciumas. Projektas finansuojamas ES Sanglaudos fondo (71 proc.) ir valstybės (29 proc.) lėšomis. Bendra jo vertė – apie 75 mln. litų. Visus darbus planuojama baigti po dvejų metų.
Vakar įmonės „Kauno vandenys” generalinis direktorius Vilius Burokas, bendrovės „WTE Wassertechnik” direktoriaus pavaduotojas Ralfas Šrioderis ir „Požeminių darbų” generalinis direktorius Raimondas Baikštys pasirašė ant lapo su projekto pristatymu ir įdėjo jį į kapsulę. Jos užbetonavimo ceremonijoje dalyvavo Aplinkos ministerijos, Kauno miesto ir apskrities valdžios atstovai.
Neturėdama modernių biologinio valymo įrenginių, įmonė „Kauno vandenys” kasmet į upę išleidžia 1,5 tūkst. tonų biologinių teršalų ir už tai sumoka maždaug 3,5 mln. litų taršos mokesčio.
Teks mokėti daugiau
Pasak „Kauno vandenų” vadovo, pradėjus veikti biologinio valymo įrenginiams, padidės elektros energijos poreikis. „Dėl to vartotojams teks padidinti mokestį už nuotekas, – sakė jis. – Tarifo dydis priklausys nuo elektros kainų”. Pagal dabartines elektros kainas mokestis už nuotekas gali padidėti apie 10 proc.
Kaip aiškino V.Burokas, iš pradžių pašalinus stambius teršalus, miesto kanalizacijos vanduo patenka į keturis mechaninio valymo įrenginių rezervuarus. „Juose į dugną nusodinamas smėlis, smulkesnės šiukšlės, atskiriamas dumblas, kuris perkeliamas pūdyti į kitas talpyklas, o vanduo leidžiamas į Nemuną, – pasakojo „Kauno vandenų” vadovas. – Pastačius biologinio valymo įrenginius, išvalytas nuo sąnašų vanduo iš dviejų naujų mechaninio valymo įrenginių rezervuarų bus pilamas į keturis stačiakampius rezervuarus, kur bakterijos naikins mikrobiologinius teršalus”.
Biologinio valymo įrenginiuose bus „apgyvendintos” trijų rūšių bakterijos. Jos maitinsis azoto, fosforo elementais ir mikrobiologiniais teršalais. Nuo jų išvalytas vanduo vėl grįš į mechaninius valymo įrenginius, kur bus dar kartą šalinamos užsilikusios sąnašos. „Į Nemuną pateks visiškai išvalytas vanduo, – teigė V.Burokas. – Dabar pašaliname 70 proc. nuotekų teršalų, o paskui išvalysime ne mažiau kaip 90 proc. Nemuno vandens mikrobiologinė tarša bus netgi mažesnė nei maksimali leistina norma”.
Pūdomi dumbliai taip pat teikia naudą įmonei. Pūdymo talpyklose susidariusios dujos tiekiamos į Noreikiškių biodujų jėgainę. „Planuojame pastatyti ir savo jėgainę, kuri aprūpintų visą kompleksą šiluma ir elektra. Noreikiškių elektrinei dujas tieksime ir toliau, nes jų susidaro daug”, – sakė V.Burokas.
Statybos – po ilgo vilkinimo
Biologinio valymo įrenginių statyba turėjo prasidėti 2004 metais. „Kauno diena” yra rašiusi, kad dėl konkurso skaidrumo buvo kilę nemažai įtarimų. Pirmasis konkursas buvo nutrauktas. Apie tai kalbėjo ir tuometinė Kauno valdžia. Paskui didelio projekto likimu susidomėjo šalies Prezidentas. Pernai apsilankęs nuotekų valykloje, Valdas Adamkus griežtai kritikavo Aplinkos ministeriją ir Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Jis netgi pagrasino, kad paaiškėjus kaltininkams „lėks jų galvos”. „Statybos konkursas įstrigo dėl tarpžinybinio nesusikalbėjimo, galbūt nereikalingų svarstymų dėl smulkių detalių, taip pat trūko iniciatyvos”, – tada sakė V.Adamkus.
Tyrimą dėl nepanaudojamų Briuselio lėšų atliko ES, šalies teisėsauga. Tačiau kaltininkų nustatyti nepavyko.
APVA direktorius Kastytis Tuminas tada teisinosi, kad konkursas buvo patekęs į teismų karuselę. „Vienas konkurso dalyvis rezultatus apskundė teismui, kuris vėliau baigėsi agentūros naudai, tačiau kuriam laikui procesas buvo sustabdytas teismo”, – aiškino jis.