Praėjusio penktadienio popietę bendrovėje „Klaipėdos nafta” oficialiai atidarytos dvi naujos talpyklos, kurių kiekvienos projektinis pajėgumas siekia 32 250 tonų.
Simbolinę juostelę perkirpęs ūkio ministras Vytas Navickas pasidžiaugė, kad „Klaipėdos naftos” vadovybė pastaruoju metu nesiskolindama iš bankų puikiai sprendžia jai iškeltus plėtros ir paslaugų teikimo uždavinius.
Ministras neneigė, kad dėl avarijos „Mažeikių naftoje” gali sumenkti „Klaipėdos naftos” krova, tačiau kartu akcentavo, jog uosto bendrovė gali padėti Mažeikių koncernui apsirūpinti vakuuminiu gazoliu, iš kurio dabartinėmis sąlygomis jis šviesiuosius produktus išgautų netgi lengviau nei iš naftos.
Didžiausios ir moderniausios talpyklos
„Klaipėdos nafta” į naująsias talpyklas, kurios yra didžiausios bendrovėje, vamzdynus, priešgaisrinės saugos ir lietaus drenažo sistemas, angliavandenilių garų surinkimo ir deginimo, energetinio aprūpinimo tinklus investavo 39,6 mln. litų.
Naujų talpyklų kompleksą valstybinė komisija rugsėjo 11 dieną priėmė be jokių pastabų. 42 metrų skersmens ir 24 metrų aukščio rezervuarai įrengti atsižvelgiant į atskirų tarnybų specialistų prašymus, griežtai laikantis saugos reikalavimų, o statybai panaudotos geriausios medžiagos ir pažangiausios technologijos.
Abiejose talpyklose, pastatytose vietoje dviejų senųjų 5 000 kubinių metrų rezervuarų, yra sumontuoti vidiniai plaukiojantieji pontonai. Jie virš naftos produktų neleidžia susidaryti angliavandenilių garams. Vienoje talpykloje įrengtas dvigubo sandarinimo pontonas. Abu objektus juosia 4,6 metro aukščio apsauginė betoninė sienutė, tad avarijos atveju iš talpyklų ištekėję naftos produktai į aplinką nepasklistų, liktų izoliuoti aptvare. Kiekvienos talpyklos aptvare yra įrengta drenažinė duobė, iš kurios susikaupęs lietaus vanduo yra pumpuojamas į valymo įrenginius. „Klaipėdos nafta” turi tiek mechaninius, tiek biologinius valymo įrenginius.
Taip pat talpyklose sumontuoti laikomo produkto temperatūros ir lygio davikliai, maišyklės ir pašildymo gyvatukai. Elektra apšildomi visi produktų pumpavimo vamzdynai.
Kiekvieną talpyklą juosia trys aušinimo sistemos žiedų juostos. Ši sistema automatiškai įsijungia suveikus temperatūros davikliams. Skirtingose vietose prie talpyklų yra įrengti priešgaisrinės vandentiekio sistemos hidrantai, putų generatoriai, kurie jas nukreipia į talpyklų vidų – ant vidinio plūduriuojančio pontono.
Pasak „Klaipėdos naftos” generalinio direktoriaus Jurgio Aušros, naujosios talpyklos padidins terminalo konkurencinį pranašumą priimant įvairius naftos produktus bei padės taupiau naudoti energiją.
Šiuo metu talpyklos yra užpildytos dyzeliniu kuru. Jose gali būti laikoma žalioji nafta, tamsieji naftos produktai, ateityje planuojama jas panaudoti ir benzinui laikyti.
Apžiūrėjęs naujuosius objektus, ūkio ministras V. Navickas pasidžiaugė, kad „Klaipėdos nafta” nuolat modernėja ir yra pasirengusi spręsti tuos uždavinius, kuriuos jai, kaip strategiškai svarbiam objektui, iškelia valstybė, per Ūkio ministeriją kontroliuojanti daugiau kaip 70 proc. akcijų.
Modernizuojama nuolat
Ispanų kompanija „Ardanuy Ingenieria S.A.” jau rengia techninį projektą, pagal kurį nuo naujų talpyklų į krantinę bus nutiestos apie 1,5 kilometro ilgio papildomos linijos benzinui pumpuoti į laivus. Šias krovinines linijas planuojama nutiesti iki 2007 metų rugsėjo. Jas įrengti kainuos apie 7,5 mln. litų.
„Klaipėdos nafta” ir toliau ketina modernizuoti savo talpyklų parką. Ateityje vietoje likusių 8 senųjų 5 tūkst. tonų naftos produktų talpyklų, pastatytų 1953 metais, bus statomos naujos. Šiuo metu dalis senųjų talpyklų yra naudojamos krauti mazutą, dalis – kaupti drenažo ir lietaus vandenį, prieš nukreipiant jį į valymo įrenginius.
Netrukus jūrinis įpylimo įrenginys bus pakeistas našesniu, kuris leis didžiausius „Panamax” tipo laivus pakrauti per 36 valandas. Į šį projektą „Klaipėdos nafta” investuos apie 2 mln. litų. Taip pat jau rengiamas mazuto šilumokaičių įrangos ir technologinio vamzdyno modernizavimo projektas, norint užtikrinti žiemos metu geležinkelio cisternose sustingusių produktų išpylimą, išsaugant jų kokybę ir kiekį.
Bendrovės ateities planuose – ir derybos su „Mažeikių nafta” dėl bendroves sujungsiančio produktotiekio tiesimo. Pasak V. Navicko, susitarimas dėl šio projekto išlieka ir sutartyse su „Mažeikių naftą” ketinančiu įsigyti Lenkijos koncernu „PKN Orlen”.
„Tad po kiek laiko bus galima atlikti konkrečius skaičiavimus ir ieškoti sprendimų. Bus galima mąstyti ir apie Vyriausybės pagalbą išperkant žemes, per kurias reikėtų tiesti produktotiekį, tačiau jau reikės įvertinti Seimo priimtas Žemės įstatymo pataisas, kurios susiaurino galimybes paimti žemę iš privačių asmenų”, – sakė ministras.
Gali padėti „Mažeikių naftai”
Tiek „Klaipėdos naftos” vadovas J. Aušra, tiek ir ūkio ministras neneigė, kad gaisras „Mažeikių naftoje” turės įtakos „Klaipėdos naftos” krovai. Iki šiol „Klaipėdos nafta” per metus kraudavo daugiau kaip 5 mln. tonų Mažeikių koncerno eksportuojamų naftos produktų (tai sudarė apie 80 proc. visos Klaipėdos įmonės krovos).
Didžiausią „Mažeikių naftos” eksporto per uostą dalį sudaro šviesieji naftos produktai – benzinas, dyzelinas ir aviacinis kuras. Gaisro metu kaip tik ir sudegė lengvąsias frakcijas iš naftos išskiriantis įrenginys.
„Po gaisro „Mažeikių nafta” kol susitvarkys, per parą planuoja perdirbti po 12 000 tonų naftos vietoje 27 000, tad atitinkamai, ko gero, mažės ir eksporto apimtys. Tačiau Mažeikių koncernui reikės vakuuminio gazolio, iš kurio, pasak specialistų, dabartinėmis sąlygomis šviesiuosius produktus būtų galima išgauti netgi lengviau nei iš naftos. „Klaipėdos nafta” turi tam tikrus ryšius ir patirtį, kaip gauti šio produkto, ir gali puikiai pagelbėti savo verslo partneriui”, – sakė ūkio ministras.
Prognozuojama, kad kol nebus sumontuotas naujas naftos skaidytuvas, „Mažeikių nafta” gamins daugiau labai geros kokybės mazuto. Bendrovės vadybininkai Vakarų Europoje intensyviai ieško tokio mazuto pirkėjų. Jis taip pat būtų eksportuojamas per „Klaipėdos naftą”. Toks mazutas turi didelę paklausą. Jis yra gerokai pigesnis už naftą, tačiau sudėtyje dar turi frakcijų, iš kurių galima išgauti benziną.
Viršija planus
„Klaipėdos nafta” per devynis šių metų mėnesius perkrovė 4,29 mln. tonų naftos produktų, vien per rugsėjį – 353,9 tūkst. tonų. Preliminarios šio laikotarpio pajamos siekė 56,1 mln. litų.
Sausio-rugpjūčio mėnesiais „Klaipėdos nafta” gavo 52,1 mln. litų pajamų – 16 proc. daugiau nei buvo planuota. Per šį laikotarpį uždirbta 14,5 mln. litų pelno – dvigubai daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Bendrovė taip pat trečdaliu sumažino veiklos sąnaudas. Per aštuonis mėnesius įmonė grąžino 11,9 mln. litų paskolų ir palūkanų – 68 proc. šiais metais grąžintinų paskolų sumos.