Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ilgam prisimins ne tik ją pasitikusius lietuvius, kurių šiluma sulaužė griežtą karališkąjį protokolą, bet ir Klaipėdos vardą.
„Vakarų ekspresui” su Elžbieta II pasisveikinę parlamentarai pasakojo, kad monarchė po supažindinimo su trimis frakcijų vadovais iš uostamiesčio net nustebo, kad Irena Degutienė – iš Vilniaus.
Panašių smagių istorijų būta ir daugiau. Karališkoji pora mūsų politikus sužavėjo savo žingeidumu, orumu bei santūrumu.
Lietuvos istorikai prieš vizitą rado giminystės sąsajų tarp ilgiausiai Europoje valdančios monarchės ir XIV amžiuje Lietuvą valdžiusio kunigaikščio Gedimino, todėl karalienė esą turi ir lietuviško kraujo.
Įsidėmėjo Vytautą
Valstybinis Elžbietos II ir jos vyro Edinburgo hercogo Filipo vizitas į Lietuvą bent jau sotinėje vakar virto tikra švente. Rotušės aikštėje nuo ryto koncertavo garsūs muzikantai, miestas buvo papuoštas vėliavėlėmis.
Buvęs ilgametis ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Justas Paleckis svarstė, kad lietuviai karalienės vizitą išpūtė iki pompastikos viršūnių dėl to, kad mėgsta pasakas, kuriose tradiciškai minimi karaliai.
Pirmiausiai Elžbieta II susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi ir jo žmona Alma. Po pokalbio tet-a-tet šalies vadovas pasakojo, kad monarchė itin domėjosi senąja Lietuvos istorija.
„Karalienės vyras paklausė, kiek mūsų valstybėje buvo karalių ir kunigaikščių. Atsakiau, kad, deja, vienas karalius, o kunigaikščių buvo daug. Kai priėjome prie karalienei skirto valstybinio apdovanojimo, Vytauto Didžiojo kryžiaus ordino, karalienė domėjosi, kas tas Vytautas. Pasakiau, kad jis valdė Lietuvą nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tai padarė hercogui įspūdį. Buvo paprašyta pakartoti Vytauto vardą bei paaiškinti, kaip jį taisyklingai reikia tarti”, – žurnalistams sakė V. Adamkus.
A. Adamkienei su karaliene teko susitikti jau trečiąjį kartą.
Prezidentas tikino, kad Elžbietos II vizitas Lietuvoje – išskirtinis, nes ji yra viena ryškiausių, labiausiai gerbiamų pasaulyje asmenybių. „Vizitas – Lietuvos pripažinimas. Ji sakė, kad mes per 15 metų padarėme tai, ko daugelis nesitikėjo”, – sakė V. Adamkus.
Hercogui – karikatūros
Iš visų Seimo narių kone ilgiausiai su Elžbieta II teko bendrauti parlamento vicepirmininkui Česlovui Juršėnui. Šis ilgametis Seimo narys „Vakarų ekspresui” papasakojo, apie ką teko kalbėtis monarchei pristatant Lietuvos parlamentarizmo istoriją.
„Ji ne tik klausėsi, bet ir papildomai klausinėjo. Kai pasakojau apie Žečpospolitą nuo Baltijos iki Juodosios jūros, karalienė net vyrą pasikvietė pasiklausyti. Jai šis istorijos tarpas buvo labai įdomus bei padarė įspūdį. Karalienę nustebino ir tai, kad Lietuva viena pirmųjų Europoje įvedė lygias moterų teises politikoje – dar 1920 metais. Anglijoje lygios teisės įvestos vos dviem metais anksčiau”, – pasakojo Č. Juršėnas.
Jam karalienės elgesys pasirodė orus, eisena ir reakcija – karališka.
Č. Juršėnas karalienei įteikė dovaną – knygelę su 1791 metais priimta Konstitucija, kuri buvo antroji pasaulyje bei parašyta trimis kalbomis: lietuviškai, lenkiškai ir angliškai.
„Hercogui pasakiau, kad aš irgi mėgstu humorą, todėl jam padovanojau knygą su mano paties karikatūromis ir įrašu: „Šypsokitės į sveikatą. Knygos „herojus” Juršėnas”, – sakė politikas.
Įdomi situacija susiklostė tuomet, kai karalienei buvo pristatomi Seimo frakcijų seniūnai. Jai teko spausti ranką trims iš eilės seniūnams iš Klaipėdos.
„Ji pasisveikina ir paklausia, iš kur žmogus. Eligijus Masiulis sako, kad iš Klaipėdos. Aš – taip pat. Irena Šiaulienė – irgi. Po to sekė konservatorės I. Degutienės eilė, kuri atsakė, kad yra iš Vilniaus. Karalienė kiek nustebo ir dar kartą pasitikslino. Dabar ji Klaipėdą gerai atsimins”, – mūsų dienraščiui sakė Seimo narė Aldona Staponkienė.
Pyragas ir servetėlės
Monarchė vizito metu buvo apipilta dovanomis ne tik per oficialius susitikimus, bet ir Rotušėje, susitikdama su žmonėmis. Net keletą kartų iš minios ji gavo gėlių, nors pagal itin griežtus karališkojo protokolo reikalavimus to daryti negalima. Pralaužė ledus šiltas lietuvių būdas, nes monarchė gana ilgai ir noriai bendravo su į ją pažvelgti atėjusiais žmonėmis.
Savo ruožtu V. Adamkui Elžbieta II įteikė paveikslą, kuriame pavaizduoti Holirūdhauzo rūmai Škotijoje ir dvispalvio stiklo flakoną su Jos Didenybės inicialais. Prezidentui taip pat įteiktas antrasis pagal reikšmingumą Jungtinėje Karalystėje Garbingiausiasis Pirties ordinas. Jis taip pavadintas dėl to, kad senovėje riteriai turėdavo pirma nusiprausti pirtyje, o tik po to priimti ordiną.
Lietuvos skautų sąjungos atstovai pirmadienį į Didžiosios Britanijos ambasadą Vilniuje atnešė karalienei skirtą obuolių pyragą, mat skautų judėjimas kilo Anglijoje.
Ukmergėje gyvenanti menininkė Vilija Šabunkaitė-Poškienė Prezidentūros kanceliarijoje paliko savo sukurtą ąžuolo lapo formos ir dydžio segę su gintarais, „Swarovski” kristalais, stiklo karoliukais.
„Anykščių vyno” vadovybė nutarė įteikti šešis butelius natūralaus serbentų vyno. Viena iš 80-mečių senolių, susitikusių su Elžbieta II, atsivežė pačios nertų servetėlių.
Prisiminė himną
Didelį įspūdį politikams paliko Elžbietos II kalba, pasakyta Seime. Nei Latvijoje, į kurią ji išvyksta šiandien, nei Estijoje monarchė kalbos nesakys.
„Į naują šimtmetį kartu žengiant iššūkių pilnu keliu, leiskite pacituoti jūsų Tautinės giesmės žodžius: „Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi”, – taip karalienė baigė savo kalbą.
Monarchė žavėjosi tuo, kaip greitai iš tarptautinės pagalbos gavėjų lietuviai tapo dosniais davėjais, kaip iš saugumo importuotojos mūsų valstybė tapo šalimi, svariai prisidedančia prie kitų saugumo.