Liga pripažintas lėtinis skausmas malšinamas artimųjų palaikymu, judėjimu ir vaistais
Skausmas šiuo metu yra viena didžiausių sveikatos priežiūros problemų visame pasaulyje. Pasitaiko, kad išgydžius ligą skausmas lieka. Dėl įvairių priežasčių nuo jo kenčia kas penktas suaugęs europietis. Lietuvoje statistika panaši. Prie iniciatyvos „Europa prieš skausmą” prisidėję mūsų šalies medikai teigia, kad skausmas turi būti gydomas ir jaunystėje, ir senatvėje. Kas antras vyresnis nei 65 metų amžiaus Lietuvos gyventojas gyvena kentėdamas skausmą, o kas ketvirtas net nebando jo atsikratyti.
Būtinas skausmo psichologas
Kauno medicinos universiteto Anesteziologijos klinikos Skausmo poskyryje pacientai, kenčiantys lėtinius skausmus, gydomi ambulatoriškai. Stacionare rūpinamasi tik ūmų skausmą pajautusiaisiais.
Su gydytoju neurologu Kęstučiu Petrikoniu kalbėjomės stebėjimo kambaryje, kur medikai po skausmo malšinimo procedūrų ekrane gali sekti paciento būklę. Procedūrų naujokams reikia užsukti kelis kartus. Jų metu tam tikras kiekis preparatų lašinamas į veną ir laukiama, ar skausmas sumažėja taip, kad su juo galima gyventi. Atrinkus vaistus pacientai juos vartoja namuose. Beje, funkcinio magnetinio rezonanso tomografu medikai gali pamatyti skausmą, stebėti, kaip jis keičiasi.
Į Skausmo poskyrį dažnai užsuka sąnarių ligomis sergantys žmonės. Sąnarių keitimo operacijos kartais tenka laukti pusantrų – dvejus metus ir gyventi skausme. Vienintelė išeitis – jį malšinti. „Kai žmogų kankina laukimas, nerimas, dėl to neretai jaučiamas didesnis skausmas. Dalį jo sudaro emocinis komponentas”, – sakė K.Petrikonis, dirbantis Neurologijos klinikoje, bet nemažai laiko praleidžiantis ir Skausmo poskyryje.
Patirti didesnį skausmą lemta mažai apsaugotoms socialinėms grupėms, emociškai jautriems žmonėms. Būtent todėl gydant lėtinį skausmą labai praverstų psichologo pagalba. Šiuo metu su tokiais pacientais dirba tik neurologai ir anesteziologai. „Nuo Naujųjų metų pas mus turėtų atsirasti ir psichologas”, – džiaugėsi poskyrio vedėjas gydytojas neurologas docentas Arūnas Ščiupokas.
Neurologų žinios gydant skausmą praverčia todėl, kad jie geriau nei kitų sričių medikai supranta skausmo mechanizmą: skausmas yra susijęs su nervų pažeidimais.
Sunkiai įtikimi nusiskundimai
Gydytojai apgailestavo, kad kenčiančiųjų ilgai besitęsiantį skausmą vis daugėja. „Daugėja pagyvenusių žmonių, o jie susiduria su daugybe ligų, kurias lydi skausmas. Jaunimas dažniau nei anksčiau patiria skeleto ir raumenų pažeidimus. Tai lemia sulėtėjęs gyvenimo būdas – mažai judame. Nemažam skaičiui pacientų lėtiniai skausmai išlieka ar atsiranda po operacijų. Jų vis daugiau atliekama, taip pažeidžiami nervai”, – vardijo K.Petrikonis.
Jo teigimu, pasitaiko, kad skauda amputuotas galūnes, krūtis, po insulto paralyžiuotą kūno pusę. „Tai net kai kuriems specialistams sunkiai suprantama. Galvoja, kad neturi skaudėti. Namiškiai irgi neretai mano, kad jų artimieji išgalvoja”, – sakė K.Petrikonis.
Neurologas aiškino, kad taip atsitinka tuomet, jei iki operacijos tą kūno dalį labai skaudėjo. Užsitęsęs skausmas smegenyse užsifiksuoja, palieka pėdsaką. O nupjovus „skaudamą” nervą, pati nervų sistema tampa skausmo generatoriumi. Kartais išgydžius ligą skausmas lieka. Anksčiau jį panaikinti bandyta nupjaunant nervą. Tačiau praktika parodė, kad skausmas tik dar labiau sustiprėja. Dabar į aklavietę pakliuvusiems pacientams atliekamos sudėtingos neurochirurginės operacijos.
Tačiau skausmą malšinantys vaistai kompensuojami tik onkologiniams ligoniams.
Kantrybė ne į gera
Lėtinį skausmą kenčiantys žmonės dažniausiai tampa pikti, agresyvūs arba juos apima depresija ir jie elgiasi pasyviai. Pasak A.Ščiupoko, didžioji dauguma skausmą kenčiančiųjų pagalbos neieško. Gydytoją neramina tai, kad šeimos gydytojai vengia skirti stiprius nuskausminamuosius vaistus. „Dauguma jaučia kažkokią opiofobiją”, – sakė neurologas.
„Nebūkite kantrūs!” – patarė K.Petrikonis. Jei skausmas nemažėja, reikėtų kreiptis į gydytojus. Iš pradžių skaudamą vietą (pvz., sutrenktą sąnarį) galima šaldyti, dėti įvairius kompresus. Neurologas priminė, kad vitaminai – netinkama priemonė skausmui slopinti, nors nemažai žmonių juos renkasi vietoje nuskausminančių vaistų.
Nuo skausmo padeda ne tik vaistai, bet ir judėjimas. „Susižeidę pirštą jį kratome. Ir tai apmalšina nemalonius pojūčius. Kai ilgai skauda ranką, ją bandome saugoti ir per daug nejudinti. Patarčiau judinti”, – kalbėjo K.Petrikonis. Skausmo atsikratyti galima ir pasitelkiant psichologines treniruotes bei hipnozę.
K.Petrikoniui per visą jo darbo praktiką įsiminė pacientė, serganti išsėtine skleroze. „Ji gali pajudinti tik galvą. Kalba sunkiai. Mirė vyras, ja rūpinasi sūnus. Per kelis mėnesius atradome efektyvų šešių vaistų nuo skausmo derinį ir skausmą pavyko suvaldyti. Vaistų dozės nusistovėjo per pusantrų metų. Žaviuosi jos pasiryžimu. Turi valios. Ji – pavyzdys visiems pacientams”, – pasakojo K.Petrikonis.