„Taupyti ar investuoti?“

„Taupyti ar investuoti?”

Mano straipsnių ciklo pagrindinis tikslas – didinti žmonių suvokimą apie finansus, skatinti jų domėjimąsi asmeniniais finansais bei efektyviu jų valdymu, taip pat supažindinti su įvairiomis investavimo galimybėmis Lietuvoje bei jas lydinčiomis rizikomis.

Savo straipsnių ciklu kiekvienam iš mūsų siekiu sužadinti nuolatinį troškimą tobulėti asmeninių finansų valdymo srityje, nuolat didinti savo „žmogiškąjį kapitalą” ir gebėjimus jį paversti finansiniu kapitalu.

Noriu atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, kad mano straipsniuose pateikiama informacija ir žinios nėra naujiena. Apie žmogaus asmeninio gyvenimo turtingesnės ateities formavimą diskutuojama vis daugiau per įvairias žiniasklaidos priemones (televizija, laikraščiai, radijas), internetinius puslapius, įvairius nemokamus seminarus, finansinių institucijų organizuojamas nemokamų konsultacijų akcijas ir t.t. Tiesiog kiekvienas iš mūsų turime skirtingas galimybes pasinaudoti šiais šaltiniais ir renkamės labiausiai priimtinus ir pasiekiamus.

Pirmuosiuose straipsniuose norėjau sužadinti kiekvieno iš mūsų pasąmonėje suvokimą, jog savo asmeninius finansus privalome valdyti. Toliau stengsiuosi pateikti teorines ir praktines žinias, kaip tai galima padaryti. Pradėsiu nuo trumpos apžvalgos apie esminius taupymo ir investavimo skirtumus, nes dauguma galvojame, kad tai tas pats. Be to, prisipažinkime, dažnas iš mūsų manome, kad taupymas yra vienintelis ir geriausias būdas turėti pinigų „juodai dienai”, o investavimas yra kažkas nepasiekiamo ir gąsdinančio.

Būkime atviri patys sau – dauguma iš mūsų skundžiamės, jog nuolat trūksta pinigų dėl to, kad: darbdaviai mažai moka, didelė mokesčių našta, viskas labai brangu ir t.t. Tačiau, kaip bebūtų keista, Lietuvos vertybinių popierių komisijos skelbiamais duomenimis (2005 metų gruodžio mėn.), 60 procentų Lietuvos gyventojų turi atliekamų pinigų po būtinųjų mėnesinių išlaidų, tik jų taupymo ir investavimo įgūdžiai yra silpni. Todėl šiame straipsnyje ir noriu trumpai supažindinti su šiomis sąvokomis.

Netgi nežinodami teorinių išvedžiojimų apie šias sąvokas, kiekvienas ko gero suvokiame iš kur atsiranda galimybė taupyti arba investuoti.

Kas yra taupymas?

Yra įvairių taupymo apibrėžimų, bet norisi pateikti tokį, kuris būtų arčiausiai mūsų. Taigi, kaip matome pagal iliustraciją, taupymas yra tam tikra mūsų santaupų dalis, kuri skirta atidėti mūsų išlaidas (vartojamasis taupymas) arba kaupti mūsų pajamas ateičiai (pasyvusis taupymas).

Pagal praktiką tai būna arba labai artima ateitis – gyvenimiškų poreikių patenkinimas (dažniausiai vartojamasis taupymas), arba atidėjimas „juodai dienai” (dažniausiai pasyvus taupymas).

Tai kas gi slypi po tuo vartojamuoju taupymu? Ogi tai, kad norime mes tai pripažinti ar nenorime, gyvenimo kokybė gerėja ir tuo pačiu kyla mūsų norai, t.y. mes taupome geresniam būstui, geresnei mašinai, savo išsvajotam hobiui, galų gale turiningesniam laisvalaikiui.

Tai yra mes atidedame dalį savo santaupų būsimoms išlaidoms. Kitą dalį santaupų mes linkę skirti pasyviam taupymui – tai gryni pinigai namie (kitaip vadinami taupymu „kojinėje”), einamoji sąskaita banke, taupomasis indėlis. Pirmaisiais dviem atvejais pasyvusis taupymas padeda tik kaupti mūsų pajamas, bet nepadidina jų (netgi iš dalies sumažina, nes pinigai per ilgą laikotarpį nuvertėja – infliacijos poveikis).

Taupymas bankuose indėlių pavidalu leidžia kaupti pajamas ateičiai su tam tikru minimaliu jo prieaugiu (tačiau neretai tą prieaugį „suvalgo” ta pati infliacija, tad realiai lieka tik ta pati turėta pajamų dalis).

Taupymo privalumas yra tas, kad jis yra likvidus turtas (likvidus – tai greitai paverčiamas pinigais), nes čia taupoma pačių pinigų pavidalu (litais, eurais, doleriais). Tad iškilus bet kokiam poreikiui ar nelaimei Jūs galite greitai jais pasinaudoti.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad mūsų pasąmonėje visgi dominuoja toks požiūris į taupymą: „pinigai yra saugūs ir stabilūs”. Tačiau, įsigilinus į praktinius aspektus matyti, kad jie ilgainiui vis teik praranda savo perkamąją galią (infliacija, kuro brangimas ir kt.) ir dažnai nebėra tiek verti, kiek buvo verti pajamų gavimo momentu.