Valstybinė medicininio audito inspekcija penkerius metus nesugeba pateikti visuomenei ataskaitos apie ištirtus pacientų skundus ir savo pačios veiklą
Sveikatos apsaugos sistemos vadovai net Seimo kontrolierių Romą Valentukevičių, tyrusį mirusios pacientės tėvo skundą, keturis mėnesius laikė žinių blokadoje. Jį šokiravo medikų uždarumas, o nemalonūs įvykiai, pasak jo, neanalizuojami net medikų kolektyvuose.
„Nėra duomenų bazės, kurią kruopščiai išanalizavus, gydytojų klaidų pasitaikytų mažiau”, – įsitikinęs Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas R.Valentukevičius. Sveikatos apsaugos ministras pažadėjo imtis ryžtingų veiksmų.
Ministras slėpė informaciją
Daugiau kaip prieš metus dukters netekęs kaunietis Boleslovas Drilingas į Seimo kontrolieriaus įstaigą kreipėsi šių metų gegužę. Vyriškis įsitikinęs, kad dėl Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir Kauno medicinos universiteto klinikų medikų kaltės mirė jo duktė.
Esą gydytojai klaidingai nustatė ligos diagnozę. Skundas pripažintas pagrįstu, bet, be šios išvados, Seimo kontrolierius atskleidė šiurpą keliančius faktus.
„Seimo kontrolierių šokiravo buvusio ministro Žilvino Padaigos pozicija teikiant informaciją bylos tyrimui”, – pažymoje rašo R.Valentukevičius.
Jis padarė prielaidą, kad pareigūnai, taip pat ir medikai, aplaidžiai vykdo savo pareigas, nesilaiko teisės aktų ir tai įvardijo kaip biurokratizmą.
R.Valentukevičius nesigilino į atskirų medicinos įstaigų vadovų galimą korupciją. Tačiau keturis mėnesius tyręs bylą įsitikino, kad sveikatos apsaugos sistema yra itin uždara, nuo pašalinių akių saugojanti net paprasčiausius duomenis.
Statė dirbtines kliūtis
Teisybės gydymo įstaigose ieškojęs B.Drilingas sakė, kad susidūrė su abejingumu. „Ligoninėse dirba daug puikių ir gerų specialistų, bet įvykus nelaimei, jų vadovai įvykį mėgina užgniaužti, prisidengdami įvairiausiomis priežastimis, – pasakojo B.Drilingas. – Sukaupiau daug man melavimo faktų”.
Jo teigimu, jam netiesą sakė ir Kauno 2-osios klinikinės ligoninės (direktorius Tautvydas Jankauskas), ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos atstovai. B.Drilingo duktė mirė 2005 metų kovo 11-ąją Kauno medicinos universiteto klinikose nuo pūlinio meningito. Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje buvo nustatyta ne ta diagnozė ir paskirtas netinkamas gydymas. B.Drilingui aiškinantis nelaimės priežastis, Kauno klinikos vengė jam išduoti mirusios dukters ligos istoriją.
Seimo kontrolierių R.Valentukevičių šokiravo, kad net nuo jo informacija buvo slepiama. „Įsivaizduokite, kad duomenų negali gauti Seimo kontrolierius, tai ką kalbėti apie paprastą žmogų”, – stebėjosi R.Valentukevičius.
Penkerių metų senumo naujienos
Seimo kontrolierius R.Valentukevičius kritikuoja Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje įsikūrusią Valstybinę medicininio audito inspekciją (VMAI), kad ji visuomenei nepateikia pacientų skundų statistikos ir ataskaitų.
„Ataskaitos svarbios gyventojams, kad jie galėtų sužinoti informaciją apie medikų klaidas, perskaitytų konkrečių atvejų komentarus”, – sakė Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas R.Valentukevičius.
Inspekcija nesugeba net atnaujinti savo interneto svetainės. Joje publikuojami 1998-2001 metų neesminiai pranešimai ir naujienos. Tinklalapyje nėra nė vienų metų veiklos ataskaitos, pradedant 2000 metais. Biurokratizmą inspekcijoje pajuto ir „Kauno diena”. VMAI direktorės pavaduotoja Ramunė Vaitkevičienė atsisakė pateikti įstaigos veiklos ataskaitas ir pasiūlė tokį užklausimą atsiųsti registruotu laišku. Tai prasilenkia su teisės aktų reikalavimais, pagal kuriuos į nesudėtingus klausimus žiniasklaidai atsakymai turi būti atsiųsti per vieną dieną.
Siūlo kurti klaidų duomenų bazę
Dukters netekęs B.Drilingas stebisi, kad mirties bylą tyrusi Valstybinė medicininio audito inspekcija taip ir nepateikė galutinio sprendimo, ar moteris mirė dėl medikų kaltės.
„Ji neatsakė nei „taip”, nei „ne”, tik pasiūlė gydymo įstaigai susitvarkyti dokumentaciją”, – sakė B.Drilingas.
Tačiau net dokumentacijos Kauno 2-oji klinikinė ligoninė nesugebėjo susitvarkyti. „Seimo kontrolieriui taip ir nebuvo pateikta informacija apie nurodymų įvykdymą”, – pažymoje rašo Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas R.Valentukevičius. Jis padarė išvadą, kad „nurodymai taip ir liko neįvykdyti, o tik fiksuoti popieriuje”.
Be kita ko, R.Valentukevičius pažymi, kad Lietuvoje nėra „nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūroje registravimo, kaupimo, analizės ir prevencijos sistemos, kurios sukūrimas ir įdiegimas sumažintų klaidų ir nepageidaujamų įvykių skaičių”. Tokios apskaitos, atrodo, neturi ir VMAI, kuri privalo kontroliuoti gydymo įstaigas, ar jos apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, ar teikia įvykių analizę, kiek kainavo medikų klaidos.
Medikus apėmusi baimė
Seimo kontrolierius pažymą persiuntė Sveikatos apsaugos ministerijai, premjerui ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui.
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas patikino, kad į Seimo kontrolieriaus pažymą bus atsižvelgta. „Jau kuriame elektroninę sveikatos istorijos sistemą, bet ji neatsiras per vienus metus”, – sakė H.Baubinas. Jis tikina, kad ir patys gydytojai turi dalytis informacija apie nelaimingus įvykius. „Jei medikai bijos nuobaudų, kad neva teritorinės ligonių kasos išskaičiuos žalas, pokyčių į gera nebus”, – sakė H.Baubinas.
Bet problema, pasak H.Baubino, yra ir viešumas. „Ypač pastaraisiais metais daugėja skundų dėl žalos atlyginimo, todėl suprantama, kad žmonėms reikia daugiau informacijos, ko jie gali tikėtis ir panašiai, – sakė H.Baubinas. – Šias prevencines priemones pripažįsta ir VMAI inspekcijos direktorė”.
Kam naudojamos lėšos?
VMAI veiklos ataskaitos be direktorės Ramunės Navickienės leidimo niekam neteikiamos, todėl jas gauti paprastiems mirtingiesiems beveik neįmanoma. Buvęs šios inspekcijos darbuotojas „Kauno dienai” sakė, kad įstaiga gausiai naudoja lėšas komandiruotėms.
„Įstaiga neatlieka tų funkcijų, kokioms buvo įsteigta. Daugiau lėšų išnaudojama komandiruotėms po užsienį, seminarams, nei apsilankymui Lietuvos gydymo įstaigose, – sakė nežinomas panorėjęs likti buvęs inspekcijos darbuotojas. – Pinigų ten yra su kaupu, nes inspekcijai ir už patalpų nuomą, mano žiniomis, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei nereikėjo mokėti net 25 metus”.
Pasak šaltinio, kai kurių darbuotojų atlyginimas, įskaitant priedus, siekia 5 tūkst. Lt.
Inspekcijos vadovė R.Navickienė sakė, kad nuomą mokėti įstaigai reikia. „Šiemet tam buvo numatyti 304 tūkst. litų, bet jie nebuvo panaudoti, o pačią nuomą pradėjome mokėti nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio, – kalbėjo R.Navickienė. – Iki 2005 metų rugpjūčio, vadovaujantis lengvatine sutartimi, ligoninei padengdavome tik mokesčius už komunalines paslaugas”.
Pasak R.Navickienės, inspekcijos darbuotojas į komandiruotes patikrinimams Lietuvoje siunčiamas apie 4 kartus per mėnesį, o į užsienį vyksta tik direktorė – apie 5-6 kartus per metus.
Statistikos neturi
R.Navickienė negalėjo pasakyti, kiek pacientų skundų buvo pagrįsti. „Tokios statistikos atskirai nevedame, nes norint žinoti, ar būtent mediko veiksmai nulėmė nepageidaujamą įvykį, tą paralelę mėginame atsekti per vadybinius dalykus, – sakė R.Navickienė. – Dalinai skundas pasitvirtina, radus netinkamai tvarkytą dokumentaciją ir panašiai”. Pasak R.Navickienės, vis dėlto dauguma skundų yra pagrįsti.
„Pastebėjome, kad kai kurie žmonės, kreipdamiesi į teismą su ieškiniais, tiesiog siekia pagerinti savo socialinę padėtį, bet tokių būna labai retai”, – sakė R.Navickienė.
2004 m. inspekcija nagrinėjo 207 skundus, 2005 m. – 215, o šiemet – jau 160.
Ji apgailestavo, kad inspekcija internete neteikia jokių ataskaitų. „Labai atsiprašome, bet tas tinklalapis yra likimo ironija”, – sakė R.Navickienė.
Pasak jos, inspekcijoje dirba 22 žmonės, kurių atlyginimų su priedais vidurkis, neatskaičius mokesčių, siekia 2538 Lt. Be nuomai numatytų lėšų, VMAI metinis biudžetas siekia apie 1 mln. litų. Iš jų 670,2 tūkst. litų sudaro darbo užmokesčio fondas.
Ministras stebisi skundų nagrinėjimo vilkinimu
Pasak sveikatos apsaugos ministro R.Turčinsko, vienas Valstybinės medicininio audito inspekcijos tikslų – ginti pacientų teises. „Tačiau nesitaikstysiu su tokia veikla, kokia ji yra šiuo metu šioje įstaigoje. Skundų nagrinėjimo eilės yra didelės”, – sakė R.Turčinskas.
Jį šokiravo, kad VMAI inspekcijos ataskaitos internete visuomenei neprieinamos ir kad jos yra penkerių metų senumo. „Tokia situacija yra netoleruotina ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos darbą artimiausiu metu svarstys ministerija”, – pažadėjo R.Turčinskas.
Ministras taip pat informavo, kad inspekcijai nuo 2007 metų bus didinamas finansavimas. „Yra objektyvios ir subjektyvios priežastys, dėl kurių įstaiga nedirba taip, kaip norėtųsi, – sakė R.Turčinskas. – Kitais metais inspekcijoje dirbs dešimčia specialistų daugiau”.
Pasak ministro, visa informacija apie medikų klaidas turi būti vieša. „Tarp pačių medikų klaidos yra analizuojamos, bet viešumo nepakanka”, – sakė sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas.
Sieks prisiteisti penktadalį milijono litų
Dukters netekęs B.Drilingas tikino irgi kreipsiąsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. „Palauksiu jos sprendimo ir tik tada kreipsiuosi į teismą dėl žalos atlyginimo, – sakė B.Drilingas. – Tų 200 tūkst. litų reikia ne man, o anūkei, kuri liko be mamos”.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejus, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d. Praėjusiais metais ji gavo 167 piliečių prašymus (priimta 50 sprendimų), o per šių metų aštuonis mėnesius – jau 182 (35 sprendimai).
B.Drilingas taip pat svarsto, kad medikų klaidos priežastimi galėjo būti ir sveikatos apsaugos reforma, kai įvairios gydymo įstaigos yra beatodairiškai stambinamos. „Šeimos gydytoja buvo nustačiusi tikslią diagnozę, o Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje dukterį apžiūrėjo prie ligoninės prijungto Kauno odos ir venerinių ligų dispanserio gydytoja”.