Rudenį paukščiai traukia į šiltuosius kraštus, o kai kurie užsienio laivai, artėjant šalčiams, renkasi Klaipėdos uoste.
Kasmet čia žiemoja traleriai „Orlik”, „Ožereljė”, „Granat”, „Olšana”. Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas” svetingumu ilgai naudojasi ir laivai „Obša”, „Guta”, „Strojno”.
Kas juos čia traukia – pigios krantinės ir uosto paslaugos? Kodėl jie stovėjimui pasirinko būtent mūsų uostą, tačiau vengia rodytis Kaliningrade, Archangelske ar Murmanske, kur įsikūrusios jų laivybos kompanijos?
Čia jų bazė
Liepos 24 dieną į Klaipėdą atplaukęs Rusijos traleris „Ožereljė” į Europos Sąjungos juodąjį sąrašą įrašytas kaip kaltinamas brakonieriavimu. Tai paaiškėjo kovo mėnesį, kai „Greenpeace” Klaipėdos uoste surengė skandalingą akciją.
Tąkart ant šešių į ES juodąjį sąrašą įtrauktų Rusijos ir Gruzijos tralerių bortų „Greenpeace” aktyvistai dažais užrašė „Stop Pirate Fishing!” Jie piktinosi, kad Rostoko uosto valdžia šiuos laivus išvijo, o Klaipėdos uostas priglaudė.
Greta Gruzijos laivų „Eva”, „Izabella”, „Chuanita” ir „Rosita” iš ES juodojo sąrašo Lietuvos uoste stovėjo ir Rusijos traleris „Ožereljė”.
Skandalingai demaskuoti, visi jie skubiai paliko Klaipėdos uostą.
Neseniai Gruzijos laivai pasirodė Kaliningrade, tačiau uosto paslaugos jiems nebuvo suteiktos.
Vis dėlto į Klaipėdą kažkodėl leista įplaukti „Ožereljė”.
„Nebūtume leidę šiam traleriui pasirodyti mūsų uoste, tačiau dar balandį Europos Sąjunga mums pranešė, kad „Ožereljė” jau išbrauktas iš nepageidautinų laivų sąrašo”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus viršininkas Juozas Saudargas.
Pasak Pionersko žvejybos laivyno bazės, kuriai priklauso „Granat”, „Olšana”, „Ožereljė” ir „Orlik”, atstovo Sergejaus Tararaščenkos, dėl nedidelių įkainių ir geros remonto kokybės Klaipėdos uostą kaip bazę jie pasirinko dar prieš penkerius metus. Dažniausiai jie čia stovi nuo spalio iki balandžio, rengiasi ešerių žūklės sezonui.
„Šiomis dienomis čia atplauks ir laivas „Ostankino”. Nemanau, kad jūsų uostui tai blogai. Mes laiku mokame uosto rinkliavas, griežtai laikomės uosto taisyklių. Kiekviename laive tvarką palaiko budintys jūrininkai”, – tvirtino S.Tararaščenka.
Mirė žmonės
Tačiau ne visuose Klaipėdos uoste ilgai stovinčiuose laivuose palaikoma tokia drausmė. Nuo metų pradžios juose mirė du žmonės. Abiejų mirčių priežastys – piktnaudžiavimas alkoholiu.
Sausį šalia bendrovės „Bruzė” laivo policininkai aptiko į ledą įšalusį 53 metų jūrininką Vladimirą Golubevą. Po dviejų mėnesių traleryje „Morena” mirė bocmanas Sergejus Čečinas iš Archangelsko. Dvi greitosios pagalbos brigados nepajėgė jo atgaivinti.
Kovo pabaigoje iš remontuojamo laivo „Stina” be pėdsakų dingo dar vienas jūrininkas, 35 metų kaliningradietis Andrejus Dvorenskis.
Ilgai remontuojant laivą svetimame uoste, labai sunku palaikyti drausmę. Atitrūkę nuo namų ir daug darbo neturintys jūrininkai tėvynės ilgesį slopina alkoholiu.
Dar sunkiau sulaikyti vyrus nuo gėrimo, kai laivas pastatytas stovėti, o šeimininkas nemoka atlyginimų. Nuodijasi pigiu šlamštu, išgertuvės laive neretai baigiasi muštynėmis. Vis dar nežinoma, kodėl prieš metus mirė „Mares” įgulos narys. Jūrininkai sako, kad jis galėjo mirti nuo sumušimų.
Tame pačiame laive kapitonas neseniai grasino prisirakinsiąs antrankiais prie denio – kelis mėnesius jam ir įgulai nemokėjo atlyginimų. Laivas ilgiau nei metus išstovėjo „Klaipėdos laivų remonto” bendrovėje. Laivas – Lietuvos, savininkas – lietuvis, o dauguma lietuviškos įgulos narių čia dirbo nelegaliai, be darbo sutarčių.
Uosto priežiūros skyrius nepajėgia kontroliuoti kiekvieną laivą, nors reguliariai tikrina, kaip budima uoste stovinčiuose laivuose bei kartu su policija rengia reidus.
Nenori užsisvečiavusių
Ne viskas matuojama pinigais. Labai svarbus ir Klaipėdos uosto prestižas, juolab kad jis jau trečius metus yra Europos Sąjungos uostas.
Jame ne vieta įtartiniems laivams, kuriuos šeimininkai neretai palieka be įgulų.
„Anksčiau turėjome daugiau nei dešimt tokių paliktų laivų. Tačiau pamažu pavyko surasti šeimininkus ir pareikalauti įvesti tvarką. Turėdami karčios patirties, dabar tikriname nurodytą atplaukimo į uostą priežastį. Tarkime, jeigu atplaukė remontuotis, reikalaujame pateikti sutartį su laivų remonto bendrove”, – pasakojo J.Saudargas.
Pasak jo, teko gerokai pasistengti, ieškant nuo 2000-2004 metų uoste stovinčių laivų „Ise Wind”, „El Nino”, „Guta” ir „Strojno” šeimininkų. Pastarasis – uoste senbuvis, čia stovi 6 metus. Surastasis šeimininkas žada, kad laivas po poros savaičių išplauks į Angolą.
Kiti užsisvečiavusieji taip pat pasiryžę vėliausiai po trijų mėnesių išplaukti. Netgi dešimtojo dešimtmečio viduryje pas mus įsikūręs traleris „Nadir” – dabar jis vadinasi „Fin Whale” ir laukia pirkėjo. Tik laivui „Donna” teks laukti dar metus, kol teisiškai bus pripažintas neturinčiu šeimininko, kuris taip ir neatsirado. Neseniai šis laivas skendo prie krantinės.
Nesuprantama, ką Klaipėdos uoste vis dar veikia tokie laivai kaip „Obša”. Jie užgriozdina visą „Klaipėdos laivų remonto” bendrovės akvatoriją. „Obša” neremontuojamas. Gal jis čia slepiasi nuo Rusijos, kuri visame pasaulyje ieško pagrobtų savo laivų? Jūrininkai sakė neseniai Klaipėdoje matę prie to prisidėjusį ir Interpolo ieškomą Vadimą Cukalovą. Jis čia turi daug partnerių.