Vokiečiai projektuoja statinius su nedideliais langais, natūralaus akmens palangėmis ir moderniu bei ekonomišku šildymu
Nekilnojamojo turto ir statybų verslas Lietuvoje yra patrauklus ir užsienio investitoriams. Ateinantį pavasarį Kaune savo pirmąjį kvartalą pradės statyti Vokietijos kapitalo įmonė „IMMOProjektai”.
„Iš pradžių ketiname pastatyti penkias trijų aukštų su mansarda vilas. Kiekvienoje jų bus tik viena laiptinė, o kiekviename aukšte – ne daugiau kaip trys butai. Statysime taip, kaip esame pratę Vokietijoje, didžiausią dėmesį skirdami praktiškumui, ilgaamžiškumui ir komfortui. Įgytame sklype daug ekonomiškiau buvo statyti daugiabutį namą, bet tai visiškai neatitinka mūsų filosofijos”, – sako bendrovės vadovas, projekto valdymo specialistas Artur Ramm.
Trauks akį čerpių stogais
Vokiečiai įsitikinę, kad geresnio stogo už šlaitinį čerpių paprasčiausiai nėra. Vokiškoms čerpėms teikiama 50 metų garantija, o sudėtos gerų meistrų jos išties visą pusšimtį metų apie save neprimena, nes nereikalauja jokios priežiūros.
Namai Aleksote bus statomi pagal bavarišką pavyzdį. Pats mažiausias butas šiuose namuose bus 55 kvadratinių metrų ploto, o didžiausias – 125 kvadratinių metrų. Namai suprojektuoti taip, kad beveik visos patalpos turės natūralų apšvietimą, įskaitant ir vonios kambarius. Tačiau langai nebus labai dideli.
A.Ramm sako nematąs prasmės gyvenamuosiuose namuose įrengti didžiules vitrinas. Šviesos reikia tik tiek, kiek reikia ir tik ten, kur reikia. Vitrinos atperka šviesos stygių bute tais atvejais, jei butas turi sienų, kuriose langai yra neįmanomi. Kitais atvejais dideli langai tesukelia problemas – butas greičiau išvėsta, o per vasaros karščius į jį plieskia saulė.
Kitokie standartai
„Vilos Aleksote turės tokias išorines langų žaliuzes, kokių Lietuvoje aš nemačiau. Jos bus sumontuotos dar statant namą, todėl įtaisytos sienoje virš lango”, – sako A.Ramm.
Jo teigimu, Vokietijoje namų projektuotojai turi paisyti gana griežtų standartų, pavyzdžiui, gyvenamasis kambarys negali būti mažesnis kaip 20 kvadratinių metrų ploto, miegamajame privalo tilpti didelė dvigulė lova ir ne mažiau kaip 3 metrų pločio spinta. Vaiko kambario langai negali būti šiaurinėje pusėje, o vonios kambaryje turi pakakti vietos dušui, voniai, praustuvui, unitazui ir skalbimo mašinai. Tam prireiks apie 7 kvadratinių metrų ploto. Virtuvėje tarp darbinės zonos ir kitų baldų privalu palikti bent 80 centimetrų tarpą vaikščioti.
Pagrindinės 12,5 metro pločio ir 16 arba 20 metrų ilgio Lietuvoje statomų namų konstrukcijos bus liejamos iš monolito. Manoma, kad tai patikimiau, nei sumontuoti jas iš dalių. Be to, tvirta monolitinė konstrukcija suteikia galimybę patalpų viduje atsisakyti dalies laikančiųjų sienų ir planuoti butus, įrengiant gipso kartono plokščių pertvaras pagal užsakovų norus.
Gipso kartono pertvaros Vokietijoje įrengiamos kiek kitaip – iš abiejų konstrukcijos pusių tvirtinama po dvi plokštes. Dalis sienų bus mūrijama iš silikato blokelių.
Langai Vokietijoje jau seniai nebemontuojami apipurškiant juos putomis, ten naudojama kur kas didesnį sandarumą garantuojanti kelių sandarinimo juostų sistema. Kiek netikėta, kad prie plastikinių langų, kuriuos planuojama dėti Kaune statomuose namuose, bus siūlomos palangės iš natūralaus akmens – marmuro arba granito. Tai daroma ne siekiant pabrėžti prabangą, bet praktiniais sumetimais: tokios palangės nereikia perdažyti, ji nebijo drėgmės.
Po langais automobiliai nestovės
Lietuvoje leidžiama užstatyti 53 procentus teritorijos, o Vokietijoje – tik 22 procentus. Erdvės ir žalumos tarp pastatų pagal tenykščius standartus turi būti kone dvigubai daugiau, nei reikalaujama pas mus. „IMMOProjektai” Akacijų gatvėje įsigytame sklype žada užstatyti apie 30 procentų teritorijos, o likusią dalį palikti želdiniams bei pasivaikščiojimams. Po aptverto kvartalo vidų automobiliai nevažinės ir po namų langais nestovės.
„Prie pat kvartalo ribos automobiliai įvažiuos į požeminę stovėjimo aikštelę, o žmonės, iš jų išlipę, bus jau savo namų rūsyje. Eiti iki automobilio su lietsargiais niekam nereikės. Privažiuoti prie pastatų bus galima išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, gaisrininkų automobiliui, nors, tikiuosi, kad to neprireiks”, – šypsosi A.Ramm.
Be vietų automobiliams rūsiuose, kiekvienas butas turės po sandėliuką, o jei kam prireiks papildomų patalpų, galės jų įsigyti. Vokietijoje namų rūsiuose gyventojai paprastai nori įsirengti skalbyklas, skalbinių džiovyklas, dažniausiai būna ir vieta visų gyventojų dviračiams sustatyti. Kaip bus Aleksote, kol kas neprognozuojama, vokiečiai, prisiklausę šnekų apie kriminogeninę situaciją, nežino, ar lietuviai apskritai gali vieni kitais pasitikėti.
Dar vokiečių investitoriams baugu, kad lietuviai po savo langais nepradėtų auginti bulvių ir statyti šiltnamių, tvertis vieni nuo kitų dviejų metrų aukščio tvoromis. Mat pirmųjų aukštų gyventojai galės įsigyti kelių arų dydžio žemės sklypelius. Vokietijoje žmonės savo valdas atsiskiria neaukštomis gyvatvorėmis, išsineša kepsnines, o kai kurie pasistato pagalbinius pastatus, su kuriais yra kovojama, nes jie darko visos aplinkos vaizdą.
Šildymas oru
Beveik visi namai Vokietijoje statomi su rūsiais, nes reikalavimas kiekvienam gyventojui suteikti pagalbines patalpas yra griežtas, o skirti joms vietą pirmajame aukšte neapsimoka, nes žemės sklypai yra brangūs. Todėl vokiečiams teko išmokti labai gerai įrengti rūsius.
„Mūsų rūsiuose galima net miegoti, jie sausi, švarūs ir gerai vėdinami. Taip yra dėl to, kad mes drėgmę izoliuojame taip, kaip pas jus tai daroma tik baseinuose. Pas jus sumontuojami pamatai, paskui jie iš lauko pusės kažkuo izoliuojami. Jei tai padaroma nekokybiškai ar izoliacinis sluoksnis vėliau pažeidžiamas, pataisyti yra labai sunku, reikia tą rūsį iš pradžių atkasti. Mes į betoną įmaišome specialią medžiagą ir vanduo iš išorės nesisunkia, o visas siūles papildomai izoliuojame specialia juosta. Į rūsius nededame ir įprastinių langų. Specialūs rūsiams skirti langai įbetonuojami iškart ir tarsi įauga į sieną. Įrengti tokį rūsį yra mažiausiai dvigubai brangiau nei įprastinį, tačiau gyventojams vėliau dėl jų nekyla jokių problemų”, – sako A.Ramm.
Rūsiai reikalingi ir bendroms namo reikmėms, pavyzdžiui, katilinei įrengti. Naudoti šildymui dujas vokiečiams pasirodė neracionalu, nes jų šalyje toks šildymas nėra pigesnis nei kitais būdais. Kai dujų kainos Lietuvos vartotojams pasieks europinį lygį, jos iškart nebebus patrauklios ir čia. Nutarta šiek tiek užbėgti į priekį ir naujuosiuose bavariško stiliaus namuose įrengti šildymo sistemą, kuri energiją gautų iš oro. Tam ketinama panaudoti šilumos siurblius. Tai palyginti nauja, panaši į geoterminį šildymą, apšildymo rūšis. Jau susitarta su pačių moderniausių šildymo sistemų gamintojais – pirmosios tokio galingumo, kokio reikia 12 butų namui, sistemos ką tik pradėtos gaminti. Beje, jos iškart tapo deficitinės, šiuo šildymu labai susidomėjo vokiečiai, austrai, šveicarai ir užsakovams reikia laukti apie keturis mėnesius.
Investicijos užsienyje pelningesnės
„Vokiečių investitoriai dabar noriai įdeda savo pinigus užsienyje, nes Vokietijos ūkis išgyvena nuosmukį. Statybų verslas ten klestėjo prieš du dešimtmečius, tuomet buvo sukaupta statybų verslo patirtis ir kapitalas, kuriuos ir norima panaudoti statant Lietuvoje. Aš pats užsienyje statysiu ne pirmus namus – esu vadovavęs projektams Austrijoje, Kroatijoje. Manau, kad Lietuvoje taip pat pavyks pasiekti vokišką kokybę, kai kurias medžiagas ir darbuotojus vešimės iš Vokietijos. Dirbsime ir su solidžiomis Lietuvos statybos įmonėmis, bet papildomai skirsime darbus kontroliuojantį specialistą”, – neslepia A.Ramm.
Jis sako, kad pradėdamas statybas Vokietijoje, projekto vadovas turi apsidrausti ne mažesnei nei sąmatinė objekto vertė sumai. Už kiekvieną klaidą ar broką klientas pagal mūsų sistemą gali labai lengvai išsireikalauti pinigus, tam nereikia net į teismą kreiptis.
„Dirbdami tokiomis sąlygomis, visi išmoksta būti kruopštūs. Todėl ir Vokietijos rinkai skirtos prekės yra daug kokybiškesnės už skirtas eksportui į kitas šalis. Mūsų vartotojai labai gerai žino savo teises, nori ilgų garantijų ir gamintojai priversti jas duoti. Jei prekės bus prastesnės, jie patirs didžiulius nuostolius”, – aiškina A.Ramm, paklaustas, kodėl išgirtoji vokiška kokybė ne visuomet būna tokia stulbinanti, kaip žada prekės ženklas. Reikia paprasčiausiai pasidomėti, ar tai yra pagaminta Vokietijoje ar kitoje šalyje pagal licenciją.