Dar ne taip seniai daugelis tėvų klausdavo savo vaikų, ar jie pavalgė mokykloje, ar grįžę pasišildė sriubos, o dabar turbūt dažniau domisi, ką nusipirko už gautus kišenpinigius – šiltus pietus ar pakelį bulvių traškučių su gazuotu saldžiuoju gėrimu?
Vaikai nesuvokia sveikos mitybos reikšmės, juos greit paveikia reklama, o daug dirbantys tėvai dažnai neturi galimybių rūpintis jų mityba. Graudu, bet tai tiesa.
Pusryčiai – būtini
Pasak Medicinos diagnostikos centro gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės, geriausia, kad vaikas valgytų penkis kartus per dieną, o per pusryčius, pietus ir vakarienę gautų šilto maisto.
Tačiau neretai vaikai nespėja arba nenori pusryčiauti. O juk būtent nuo pusryčių priklauso, ar vaikas bus mokykloje darbingas, nemieguistas, ar galės susikaupti… Todėl pusryčiai turėtų tapti neginčytina būtinybe. Pasak pašnekovės, geriausia, kai vaikas per pusryčius gauna šilto maisto. Ypač tinka įvairios košės – jos lengvai virškinamos, vaikas ilgai jaučiasi sotus. Retsykiais tai gali būti ir sumuštinis su arbata.
Tarp pagrindinių valgymų vaikas gali užkandžiauti, tačiau jokiu būdu nekrimsti šokoladukų, saldainių, bulvių traškučių ir panašių produktų. Pasak medikės, tam labiau tinka įvairūs vaisiai, sūreliai, jogurtas ar iš namų atsineštas sumuštinis.
Nuo antsvorio iki badavimo
Medikė primena, kad tėvai turi rūpintis ne tik darželinukų, pradinukų, bet ir paauglių mityba. Būtent paaugliai imasi įvairių eksperimentų, kartais bando tapti vegetarais. Tai neturėtų gąsdinti tėvų. Šeimoje reikėtų ir aiškiai nubrėžti ribas – kas galima ir ko ne.
Bene dažniausia vaikų (iki paauglystės) neracionalios mitybos pasekmė – nutukimas. Jis įmanomas bet kurio amžiaus vaikui, net 3-5 metų vaikai jau būna nutukę. Pagrindinės jį sukeliančios priežastys – netinkamas užkandžiavimas, mėgavimasis saldumynais, saldžiaisiais gėrimais, bulvių traškučiais. Neretai vaikai pasirenka nesveiką ir nevisavertį maistą paveikti reklamos – jie yra jai itin imli grupė.
Kita vertus, dėl sumažėjusio vaikų judrumo (tik retais atvejais ligų) taip pat daugėja kenčiančiųjų nuo antsvorio.
A.Jauniškytė sako, kad nutukusio vaiko tėvai būtinai turi kreiptis į specialistus – patys neturėtų koreguoti valgiaraščio. Mat augdamas vaikas turi taip atsikratyti antsvorio, kad nepritrūktų būtinų medžiagų. Tėvai gali tik pasistengti, kad vaikas labiau judėtų, valgytų mažiau saldumynų, daugiau vaisių ir daržovių. Į nutukimą linkusių vaikų tėvams medikė pataria visai nepirkti bulvių traškučių, saldžiųjų gėrimų, saldumynų – pakanka nenumatytų progų, per kurias vaikai jų prisiragaus į valias.
Gydytoja dietologė pažymi, kad paauglystėje ima reikštis jau kitokie valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija). Jie prasideda nuo bandymų riboti maistą, žaidimų su dietomis. Taigi vaikas ar paauglys atsiduria tarsi užburtame rate: netaisyklinga, neracionali mityba skatina nutukimą, kita vertus, nutukęs ar kiek antsvorio turintis paauglys griebiasi kito kraštutinumo ir ima alinti organizmą dietomis.
Dėl netaisyklingos mitybos bet kurio amžiaus vaikui gali prasidėti ir kitos sveikatos bėdos – skrandžio uždegimai, gastritai, ima slinkti plaukai, sausėja oda.
Tikri ir tariami pavojai
Ar tai reiškia, kad vaikas turi gauti saldumynų tik per šventes? Ar jo noras smaližiauti yra tikrai natūralus poreikis? Pasak A.Jauniškytės, vaikams saldumynų poreikis yra natūralus, įgimtas. Todėl saldainis ar pyrago gabalėlis po pietų tikrai nepakenks. Problema atsiranda tada, kai saldėsiai tampa kito maisto pakaitalu. Pernelyg didelis saldumynų poreikis gali atsirasti ir dėl netinkamos
mitybos, kai vaikas gauna mažai sudėtingų angliavandenių (nevalgo košių, makaronų, duonos, bulvių). Tada saldumynų poreikį galima sumažinti pertvarkius vaiko racioną.
Kartais tėvus gąsdina vadinamasis selektyvus valgymas (vaikas valgo tik tam tikrus produktus ir po nedaug). Neretai mama ar močiutė su šaukštu rankoje vaikšto iš paskos ir bando įsiūlyti vaikui „dar kąsnelį”. Gydytoja aiškina, kad 2-4 metų vaikams tai yra visai normalu, ypač jei žvalaus ir linksmo vaiko svoris ir ūgis atitinka normas. Po kiek laiko vaikas tai „išauga”. Susirūpinti derėtų tik tada, jei taip valgyti ima 10-12 metų vaikai – paprastai tokiame amžiuje selektyvus valgymas tampa mitybos sutrikimu. Beje, selektyvus valgymas nereiškia, kad atsisakoma vieno ar kelių produktų. Šiam mitybos sutrikimui būdinga tai, kad vaikas apsiriboja racionu iš maždaug 12 produktų.
Mitybos piramidė
A.Jauniškytė sako, kad vaikas turėtų kuo mažiau gauti greit ir lengvai paruošiamo maisto iš pakelių, nes jame paprastai būna daug konservantų. Greit paruošiami sriuba ar makaronai tikrai nėra sveikas maistas. Tačiau, pasak gydytojos, retais atvejais geriau būtų toks maistas, negu vaikas liktų išvis nevalgęs ar grįžęs iš mokyklos prisiragautų saldumynų. Beje, išimtis, pasak specialistės, yra greit paruošiamos košės – jos nepraranda gerųjų savybių.
Nors šaldyti produktai ir nėra visavertis maistas (mat jį šaldant, po to šildant prarandama daug naudingų medžiagų), jie yra geresni, pavyzdžiui, už skrudinamas bulvių lazdeles, traškučius ir pan.
„Mitybos piramidė yra bene paprasčiausias būdas orientuotis, kokį maistą rinktis”, – teigia medikė. Daugiausia derėtų valgyti augalinio maisto: duonos, bulvių, makaronų, nepamiršti pupelių, žirnių. Vaikas turi daugiau negu suaugusysis gauti pieno produktų.
Racione svarbūs ir riebalai. Pašnekovė pataria sočiuosius – sviestą, grietinę, kitus gyvulinės kilmės – riebalus keisti nesočiaisiais. „Per dieną vaikas turi gauti apie 3 šaukštus aliejaus, o apskritai kalorijų – daugiau negu suaugusi moteris”, – sako A.Jauniškytė.
Nereiktų vaikų lepinti ir egzotiniais produktais. „Egzotiniai produktai, jūros gėrybės gerai yra suaugusiesiems, o vaikams verčiau pasiūlyti mūsų platumose augančių vaisių ir daržovių. Tai padės išvengti įvairių alergijų”, – pataria specialistė.
Taip pat nereikėtų pamiršti žuvies. Būtų idealu, jei vaikas jos gautų du ar tris kartus per savaitę (jei nemėgsta, reikėtų vaikui duoti žuvų taukų). Jei vaikas visai atsisako kurios nors produktų grupės, pravartu pasitarti su gydytoju, šis galbūt skirs reikiamų maisto papildų.
Vaikystės prisiminimai
„Svarbu, jog vaikai ne tik gautų kuo mažiau pusgaminių, sintetinio maisto, bet ir namie būtų gaminamas maistas, puoselėjamos bendro valgymo tradicijos, bent vakarais ir savaitgaliais”, – sako A.Jauniškytė.
Jauki kasdienė rutina, kai vaikas tuo pat metu keliasi, pusryčiauja, pietauja, vakarieniauja kartu su visa šeima, formuoja taisyklingos mitybos įgūdžius, teikia emocinį pasitenkinimą. Kaip aiškina medikė, nuo vaikystės lydintys kepamų blynelių, pyragų ir vaiku besirūpinančios mamos vaizdiniai yra itin svarbūs vaiko saugumo pojūčiui, nors dietologijos požiūriu, pavyzdžiui, blyneliai ir nėra itin rekomenduotinas maistas.
„Juk valgymas yra ne tik sveikų ir ekologiškų produktų vartojimas, bet ir malonumas, tam tikras ritualas, lydimas emocinių potyrių. Tai ypač svarbu vaikui”, – primena A.Jauniškytė.