Liga, kurią dažniausiai prisišaukiame patys

Medikai griežtai įspėja nepiktnaudžiauti riebiu maistu ir alkoholiu, nes šio pavojingo derinio sukeltos ligos pareikalauja ne tik tūkstančių litų jas gydant, bet ir paverčia žmogų invalidu

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro medikai iš mirties nagų išplėšė jauną vilnietį, susirgusį ūmiu kasos uždegimu. Visą ligos laiką buvęs kritinės būklės ligonis reanimacijos palatoje praleido 97 paras, 86 iš jų kvėpuoti jam padėjo dirbtinis plaučių aparatas. „Be jokios abejonės, pagal ligos trukmę tai vienas unikaliausių ir sunkiausių atvejų mūsų skyriaus praktikoje”, – LŽ sakė minėto centro reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas gydytojas Gintautas Kėkštas.

Pirmiausia gydomos komplikacijos

Pasak Kėkšto, ligonis sirgo nekroziniu kasos uždegimu (pankreatitu). Tokie pankreatitai priklauso sunkiausiųjų grupei. Susirgus pradeda irti kasos struktūra, kasos sultys, kurios yra labai agresyvios, prasiveržusios į išorę veikia ir pačią kasą. „Pilve kyla didžiulis uždegimas, tiesiog gaisras”, – sakė Kėkštas. Tad pirmiausia gydomas ne pankreatitas, o jo komplikacijos. „Kai žmogus kažką netinkamo suvalgo ar išgeria, gali prasidėti lengvas ar vidutinis kasos uždegimas. Tokiais atvejais gydymas nėra labai sunkus”, – sakė daktaras.

Vilniečiui, anot mediko, mėgusiam gausiai pavalgyti ir išgerti, jau buvo prasidėjusi kasos nekrozė (kasos audinio apmirimas). „Dažniausia šios ligos priežastis, ypač Lietuvoje, ir yra alkoholis bei jo kombinacija su riebiu maistu”, – aiškino daktaras.

Tokie ligoniai netenka labai daug skysčių, todėl pirmiausia būtina atkurti jų balansą – paprastai tenka sulašinti 10-20 litrų per parą. Deja, dėl uždegimo, didžiulės intoksikacijos nukenčia ir kiti žmogaus organai – inkstai, širdis, plaučiai.

Netenka daug baltymų

Pasak G.Kėkšto, ligonis buvo operuotas tik po mėnesio, nes iki to laiko jo būklė buvo panaši į sepsį. Tai tokia gyvybei pavojinga būklė, kai kraujospūdį ir gyvybines organizmo funkcijas reikia palaikyti didelėmis vaistų dozėmis, padidėja deguonies poreikis, todėl plaučius reikia dirbtinai ventiliuoti, sekti inkstų, kurių veikla dažniausiai sutrinka, darbą.

Anot G.Kėkšto, gydydamiesi tokie ligoniai sunaudoja labai daug energijos. „Pagrindinė problema ta, kad prarandama milžiniškas kiekis baltymų – per dieną vidutiniškai pusė kilogramo, netenkama daug raumenų masės. Jei baltymai nekompensuojami, mirtis tokius ligonius gali ištikti po poros savaičių. Mes negalime iš karto sustabdyti baltymų irimo, bet galime jį sumažinti ir taip ligoniui suteikti šansą pasveikti”, – sakė G.Kėkštas.

Šiuo atveju, laimė, ligonis buvo gana nutukęs, tad kalorijų kompensavimo klausimas nebuvo itin aktualus. Gulėdamas reanimacijoje ligonis neteko apie 40 kilogramų svorio, išseko beveik visas leistinas jo raumenų rezervas. Perkeltas į kitą skyrių pats negalėjo nei stovėti, nei sėdėti. Kol vyriškis atgaus įprastą fizinę formą, gali praeiti pusė metų.

Brangiai kainuojantys ligoniai

Tokių ligonių gydymas gana brangus. „Sunkiu pankreatitu serga tik 6 proc. mūsų skyriaus ligonių, bet jie užima 25 proc. visų mūsų lovadienių ir sunaudoja daugiau nei trečdalį visų ligoniams gydyti skirtų lėšų”, – sakė Kėkštas.

Dabar ligonis gydomas Pilvo chirurgijos centre, pamažu sveiksta.

„Yra vyrų kategorija, leidžianti sau girtauti tris savaites, o paskui „suvalganti” tikrai daug medicinai skiriamų pinigų. Tokie ligoniai – tikra rykštė ir intensyviajai terapijai, ir chirurgijai”, – piktinosi šio centro vadovas Kęstutis Strupas. Pasak jo, per pastaruosius mėnesius tokių atvejų, kai buvę sveiki vyrai dėl alkoholio susirgo kasos uždegimu, ligoninėje buvo nemažai.

„Kasos ūminiai susirgimai – skaudi problema. Susergama, kai persivalgoma ir kartu nesaikingai geriama. Tas nesaikingas gėrimas jau tampa mūsų tautos tradicija. Manau, kad visi medikai prisidėtų prie iniciatyvos pažaboti alkoholizmą”, – kalbėjo K.Strupas.

Paklaustas, ar kasa sugeba priimti mažas alkoholio dozes, daktaras atsakė teigiamai. Vis dėlto, pasak jo, dažnai tos mažos dozės virsta vidutinėmis, o šios – didelėmis. „Kas yra saikingas gėrimas? Negaliu atsakyti. Alkoholis apskritai nereikalingas”, – pareiškė medikas.