Brangstanti šiluma verčia ieškoti išeities

„Gazprom” keliamos dujų kainos verčia tiek gyventojus, tiek ir šildymą tiekiančias bendroves ieškoti alternatyvų, tačiau, anot ekspertų, tai daryti reikėjo daug anksčiau

Rusijos bendrovei „Gazprom” didinant Lietuvai tiekiamų dujų kainą, gamtinės dujos Lietuvos vartotojams nuo liepos 1-osios vidutiniškai pabrango 13 proc., o tai reiškia, kad daugelyje Lietuvos miestų gyventojai turės neišvengiamai už šildymą mokėti daugiau.

Nepriklausomas šilumos ūkio ekspertas Rimantas Zabarauskas, sako, kad šiandien daugiau kaip 80 proc. šilumos gaminama iš gamtinių dujų. Lietuva tapo visiškai priklausoma nuo Rusijos „Gazprom”. Anot jo, neišnaudojamas pagrindinis šilumos tiekimo sistemų pranašumas – galimybė naudoti įvairų kurą, įskaitant mažai šilumingas vietines kuro rūšis, atliekas.

„Nesuprantama, kodėl beveik atsisakyta anglių, sunaikintos anglimis kūrenamos katilinės. Aplinkos taršos motyvas negali būti pakankamu pateisinimu, pridengiančiu neveiklumą ir nenorą mažinti labai patogaus kuro – gamtinių dujų – vartojimą šilumos gamybai”, – aiškina Zabarauskas.

Alternatyvų yra

Šiuo metu Vilniuje šilumos energijos kaina siekia 12,305 ct už kilovatvalandę (kWh). Kituose Lietuvos miestuose ji svyruoja nuo 17 iki 27 ct už kWh. Šilumos energiją Lietuvoje tiekia per 30 tiekėjų.

Zabarauskas sako, kad europinė gamtinių dujų kaina priimta 60 proc. didesnė už dabartinę, todėl norint išvengti nemalonių staigmenų reikia į tai atsižvelgti šiandien.

Eksperto skaičiavimais, naudingiausia alternatyva kalbant apie centralizuotą šilumos tiekimą yra bendra gamtinių dujų katilinė visam daugiabučiam namui. Jos įrengimą tikslinga susieti su viso namo rekonstrukcija, bet tai apsimoka tiems miestams, kuriuose 1 kw kaina viršija 13 centų. Anot eksperto, kitos alternatyvos yra kiek sudėtingesnės, nes elektra šildytis yra brangu, o anglimis kūrenti daugiabučius nepraktiška – reikėtų kūrikų, be to, į aplinką būtų išmetama nemažai suodžių, kurie gyventojams tikrai nepatiktų.

Žvelgia į priekį

Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas, sako, kad brangstančios dujos verčia ieškoti alternatyvų. Štai šių metų spalio 27 dieną Vilniuje pradės veikti biokuro katilinė, kurioje planuojama pagaminti apie 9 proc. šilumos energijos, tiekiamos sostinės gyventojams.

„Iki 2009 metų planuojame pastatyti šiukšlių perdirbimo fabriką ir gaminti elektros ir šilumos energiją”, – aiškina Germanas. Jis pripažįsta, kad masto ekonomika turi nemažai įtakos, todėl didžiuosiuose Lietuvos miestuose šildymas yra kiek pigesnis negu mažesniuosiuose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.