Priėmęs precedento neturintį sprendimą, teismas apie nepageidaujamas pasekmes griežtai įspėjo visus nelegalias aukštojo mokslo studijas pasirenkančius asmenis
Vyriausiasis administracinis teismas padėjo tašką beveik dešimtmetį trukusioje istorijoje. Konstatavęs, kad studijos be licencijos veikusiame Vilniaus lenkų universitete, kuris priklausė Lenkijos Balstogės universitetui, buvo nelegalios, teismas atmetė aštuonių asmenų pretenzijas pripažinti jų aukštojo mokslo diplomus.
Anksčiau pripažinti šiuos diplomus atsisakė Švietimo ir mokslo ministerijos ir Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta Apeliacinė komisija.
Siūlė perlaikyti
Visi pareiškėjai nuo 1997 metų iki 2000-ųjų studijavo Lietuvoje veikusiame Vilniaus lenkų universitete (Universitas Studiorum Polona Vilnensis), kuriame buvo mokoma pagal Balstogės universiteto teisės studijų programas neturint Lietuvos Vyriausybės išduotos licencijos.
2000-2002 metais absolventai studijas tęsė Balstogės universitete Lenkijoje. Čia jiems buvo išduoti diplomai, liudijantys įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Pripažinti maždaug keturias dešimtis šios aukštosios mokyklos baigimo diplomų Vilnius tuomet atsisakė. Buvusiems Balstogės universiteto studentams buvo pasiūlyta egzaminus perlaikyti Lietuvoje. Ne visi sutiko tai daryti. Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas absolventų kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę su sąlyga, kad bus išlaikyti kvalifikaciniai egzaminai, yra teisėtas ir pagrįstas. Beje, pažeidę kai kuriuos Lietuvos teisės aktus vėliau prisipažino ir Lenkijos atstovai.
Paprašė leidimo
Apie Balstogės universiteto ketinimus Vilniuje įsteigti filialą LŽ pranešė dar kovo mėnesį. Tuomet apie šią idėją plačiai rašė ir Lenkijos spauda. Buvo pateikta informacija, kad Lietuvos lenkus Vilniuje planuojama mokyti dviejų specialybių – ekonomikos ir informatikos, o trejų metų studijos vyks lenkų kalba. Tuomet LŽ kalbinti Balstogės universiteto vadovai prisipažino, kad steigdami filialą Vilniuje tikisi ir Lietuvos valdžios paramos.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai teigė nieko apie tokius lenkų ketinimus net negirdėję. Prašymo steigti filialą Lietuvoje kovą nebuvo gavęs ir Studijų kokybės vertinimo centras.
Neseniai šio centro vadovas Eugenijus Stumbrys LŽ patvirtino, kad toks prašymas iš tiesų gautas: „Vasarą buvo atvykusi Balstogės universiteto delegacija su rektoriumi ir įteikė dokumentus”.
Šiuo metu dokumentai yra vertinami. Vyriausybės numatytas terminas tokiam darbui atlikti, pasak Stumbrio, – ne ilgiau kaip pusė metų. Vadinasi, atsakymas – leisti ar ne steigti lenkams universiteto filialą Vilniuje – turi būti duotas maždaug gruodžio mėnesį.
Kol kas Lietuvoje nėra nė vieno oficialiai veikiančio užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo.
Reikalauja diplomų
„Teismui pripažinus, kad esame teisūs, lengviau atsikvėpėme. Tikimės, kad tokio pobūdžio bylų dabar sumažės. Vis dėlto neatmetu galimybės, kad nepatenkintieji kreipsis į kitus teismus, bet jau už Lietuvos ribų”, – apie Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą kalbėjo Stumbrys.
Paklaustas, ar daug Lietuvoje yra asmenų, pageidaujančių, kad jų aukštojo mokslo diplomai būtų „legalizuoti”, centro vadovas sakė, jog tokių nuolat daugėja, nes viešojo administravimo institucijos pradėjo reikalauti pripažintų diplomų. „Anksčiau, kol nebuvo kilęs triukšmas kad ir dėl Viktoro Uspaskicho aukštojo mokslo dokumentų, darbdaviai nelabai reikalaudavo diplomų. Dabar padėtis pasikeitė.”, – sakė Stumbrys.
Pasak Studijų kokybės vertinimo centro vadovo, Lietuvos piliečiai, nors ir perspėti būti atsargesni, ir toliau renkasi nelegalias studijas. „Į mus kreipėsi grupė asmenų, baigusių Maskvos naująjį teisės universitetą. Deja, pripažinti jų kvalifikacijos negalėjome”, – sakė Stumbrys.
Šiuo metu Studijų kokybės vertinimo centras svarsto prašymą leisti steigti Nuotolinių studijų universitetą. Tai daryti pageidauja grupė mūsų šalies piliečių. Ekspertų grupė jau apžiūrėjo vietą, kurioje pareiškėjai norėtų įkurti šią mokyklą.