Raigardo pasienio kontrolės punkto pareigūnus šokiravo netikėtai juos užgriuvusių tikrintojų elgesys. Pasieniečiai įsitikinę, kad jų automobiliai iškratyti neteisėtai – neturint teismo leidimo. Druskininkų užkardos vadas teigė tokiu būdu kovojąs su kyšininkais.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Druskininkų užkardoje kunkuliuoja aistros. Rugsėjo 13-ąją nežinomi asmenys strypais ir kirviais sukapojo Druskininkų užkardos vado Ričardo Birvinsko automobilį, o spalio 12-ąją Raigardo pasienio kontrolės punkte įvyko „pogromas”, kurio kibirkštys pasiekė net Medicinos banką.
VSAT aukšti pareigūnai šių įvykių nesieja, tačiau paprasti pasieniečiai šaukiasi Vidaus reikalų ministerijos pagalbos.
Sudaužytas BMW
Lygiai prieš mėnesį, rugsėjo 13-ąją, VSAT Druskininkų užkardos vadas neteko automobilio.
BMW stovėjo daugiabučio, kuriame gyvena pareigūnas, kieme. Naktį per keletą minučių armatūros strypais, beisbolo lazdomis ir kirviu BMW buvo taip sukultas, kad, LŽ šaltinio duomenimis, neliko nesugadinto lopinėlio. Išdaužyti automobilio langai, žibintai, apgadintos durelės, nepaliesta likusi tik galinė orlaidė. Viskas įvyko akimirksniu – triukšmo prižadinti gyventojai tespėjo pamatyti nubėgančių asmenų nugaras.
Birvinskas apynaujį penktosios klasės BMW įsigijo pavasarį, nors paties pareigūno tvirtinimu, automobilis priklauso jo uošviui.
LŽ šaltinis Druskininkų užkardoje pasakojo, esą Birvinskas dėl šio vandalizmo akto įtaria pusę pasaulio. „Policija BMW byloje jau apklausė 4 ar 5 pasieniečius. Manau, tuos, kuriems vadas anksčiau už įvairius prasižengimus buvo skyręs tarnybines nuobaudas”, – teigė nepanoręs būti viešinamas pareigūnas. BMW sudaužęs asmuo ar asmenys iki šiol neišaiškinti.
Druskininkų užkardos vado pavaldiniai mano, kad būtent po šio įvykio atsidūrė nemalonėje. Raigardo pasienio kontrolės punkte (PKP) įvykusį patikrinimą kai kurie pareigūnai laiko „pykčio išliejimu ant nekaltų pareigūnų”.
Pareikalavo orderių
Tai, kas spalio 12 dieną įvyko Raigardo pasienio kontrolės punkte, pareigūnai pavadino „pogromu”. Tą dieną punkte triūsė vyr. pasieniečiai Andrius Miliauskas bei Arnas Rekerta, pasieniečiai Darius Subačius bei Kęstutis Stonkus, o budėtojų dalyje dirbo Vygintas Pakeltis bei Algimantas Jotauta.
„Apie 19 val. į posto teritoriją dideliu greičiu įlėkė automobiliai „Audi B4” ir „Ford Mondeo”, iš jų išlipo ir link mūsų pradėjo bėgti apie 10 civiliai apsirengusių žmonių, – pareiškime profesinės sąjungos vadovams rašė vyriausiasis pasienietis Rekerta. – Atbėgę asmenys prisistatė esą Varėnos rinktinės Imuniteto skyriaus pareigūnai, su jais atvyko Varėnos rinktinės Operatyvinio skyriaus, Ikiteisminio skyriaus pareigūnai bei užkardos vadas Birvinskas. Jis ir vadovavo grupei”.
Poste – keturios darbo vietos. „Vaizdas buvo toks: vienam darbuotojui priskirti du tikrintojai, – LŽ pasakojo pavardės nenorėjęs skelbti liudininkas. – Atvykėliai vartė dokumentus. Nepatingėjo po vieną lapelį peržiūrėti storiausių knygų, patikrinti mažiausių plyšelių. Kaip supratome, ieškojo paslėptų pinigų”.
Pasak pašnekovo, pasieniečiams liepta išversti kišenes ir parodyti, kiek jose pinigų. „Kai Miliauskas pasiteiravo, ar jie turi orderį asmens kratai, Imuniteto skyriaus pareigūnas atsakė, kad „orderis bus, – pasakojo pareigūnas. – Miliausko kišenėje aptikti 102 litai, ir Operatyvinio skyriaus pareigūnas čia pat konstatavo, kad „rasta suma 39 litais viršija sumą, kurią pareigūnas gali turėti darbo vietoje”.
Už tai Miliausko laukė papeikimas ir tarnybinis tyrimas. LŽ žiniomis, daugiau draudžiamų daiktų poste nerasta. Tuomet tikrintojai ėmėsi asmeninių pasieniečių automobilių.
Reabilituos vaizdo įrašas?
„Druskininkų užkardos vado Birvinsko nurodymu pareigūnai patikrino Rekertos privatų automobilį, – pasakojo pašnekovas. – Kai Rekerta pasiteiravo, ar bus išrašytas mašinos apžiūros protokolas, Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjas Alfredas Aleksonis atsakė teigiamai”.
Tikrintojų pastangos nenuėjo veltui: ant galinės pasieniečio automobilio sėdynės rasta jo kolegai Subačiui priklausanti rankinė su 15 JAV dolerių ir šiek tiek daugiau nei 100 litų. Rekerta ir Subačius į tarnybą atvyko vienu automobiliu.
Subačius tikino piniginę ir asmeninius pinigus atsivežęs iš namų, o ne gavęs kyšio. Pareigūnas prašė peržiūrėti poste įrengtos filmavimo kameros įrašą: iš jo turėjo būti matyti, kad per visą tarnybos laiką nei Rekerta, nei jis pats nė karto nebuvo priėję prie automobilio.
Tačiau dėl rastos užsienio valiutos bus pradėtas tarnybinis tyrimas.
Patikrinimo neišvengė ir Stonkaus bei Jotautos automobiliai. „Mano automobilyje jie apžiūrėjo visus kampelius, atidarė ir iščiupinėjo visas angas, dureles. Ir tam veiksmui vadovavo užkardos vadas”, – pasakojo pasienietis.
Ar tokias apžiūras galima laikyti nesankcionuotomis kratomis, vakar LŽ vienareikšmiškai atsakyti niekas negalėjo. Iš Rekertos pareiškimo profesinės sąjungos vadovybei matyti, kad pasieniečiai kratų teisėtumu abejojo.
„Jiems baigus apžiūrėti automobilius, nuėjau į vado kabinetą ir paprašiau automobilio apžiūros protokolo. Minėtame kabinete buvo ir Imuniteto tarnybos pareigūnai, – rašė Rekerta. – Iš pradžių man pažadėjo išrašyti protokolą ir pasiūlė palaukti pas budėtojus. Po kelių minučių vadas paskambino ir pakvietė ateiti. Kai pasirodžiau, jis manęs klausė, kokio protokolo reikia, nes jie tokį dokumentą išrašytų tik tuo atveju, jei mano automobilį sulaikytų arba per apžiūrą būtų ką nors sulaužę. Kadangi nieko tokio neįvyko, nebus ir protokolo. Kai vėl paklausiau, kokiu pagrindu apžiūrėjo mano mašiną ir ko konkrečiai ieškojo, jie atsakė mano automobilį apžiūrėję „iš oro”. Tai reiškia, kad norėjo ir apžiūrėjo. Ir leido suprasti, jog man geriau nesikišti į jų reikalus, jeigu noriu ir toliau ramiai dirbti. Jų žodžiais tariant, geriau į juos žiūrėti kaip į draugus, o ne kaip į priešus. Bet juk draugai taip nedaro: iš pradžių be priežasties elgiasi su tavimi kaip su nusikaltėliu, o paskui liepia nesikišti”.
Iškratė ir banką?
Pasieniečių automobilių apžiūra tikrintojų reidas nesibaigė.
„Tie patys pareigūnai, vadovaujami Birvinsko, apžiūrėjo net Medicinos banko patalpas, esančias Raigardo posto pastate. Kasininkę išgąsdino jų elgesys, jai pablogėjo sveikata ir ji atsidūrė ligoninėje. Manau, Medicinos banko administracija imsis atsakomųjų veiksmų. Man šis įvykis primena per patikrinimą mirusios muitininkės istoriją”, – rašė Rekerta.
Medicinos banko Klientų aptarnavimo centro direktorius Gintaras Treinys LŽ tvirtino, kad be banko vadovybės žinios pasienio tarnybos neturėtų tikrinti banko patalpų. Kodėl susirgo jų darbuotoja, ar banko patalpos tikrintos žinant administracijai, Treinys nekomentavo, pavadinęs tai „dviejų institucijų vidaus reikalu”.
Ministerijai – ne naujiena
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vicepirmininkas Vytautas Bakas LŽ tvirtino prieš mėnesį įspėjęs Vidaus reikalų ministerijos generalinio inspektoriaus tarnybą apie netoleruotiną tikrintojų elgesį.
„Vasarą verkdama paskambino jaunutė pasienietė iš Ignalinos, – pasakojo Bakas. – Pasirodo, netikėtai užgriuvę tikrintojai buvo itin šiurkštūs, tiesiog tyčiojosi. Nieko neleistino nerado, o žmogui sukėlė stresą. Kadaise esame kalbėjęsi su buvusiu pasienio vadu apie jo įkurtą Imuniteto tarnybą. Tarnybos darbuotojai turi didžiulius įgaliojimus, jos funkcijos beveik sutampa su pasienio operatyvininkų funkcijomis. Abi šios tarnybos lenktyniauja besiaiškindamos korumpuotus pareigūnus. Imuniteto tarnybos veikla menkai reglamentuota, įgaliojimai – milžiniški. Taip etika, mandagumas, pagarba tikrinamiesiems ir pamirštami”.
Anot Bako, VRM generalinis inspektorius Julius Jasaitis pažadėjęs imtis priemonių.
„Nereikia laukti, kol įvyks nelaimė. Prisiminkime Vilniaus oro uoste per patikrinimą staiga mirusios muitininkės istoriją, – kalbėjo profsąjungų atstovas. – Nejaugi laukiama, kol kas nors panašaus įvyks ir pasienio tarnyboje?”
Profesinės sąjungos vicepirmininkas dėl Raigardo įvykių ketina kreiptis į vidaus reikalų ministrą.
Parodė gražiuoju
Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis specialistas Nerijus Liutkauskas LŽ teigė, kad jų patikrinimas vyko pagal nustatytą tvarką.
Anot jo, dažniausiai besiskundžiantys pareigūnai patys ne kartą įkliuvę su pinigais. „Jie puikiai žino, kad tarnybos vietoje draudžiama turėti didesnę kaip pusę minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumą, tai sudaro 62,5 lito. Tokiu būdu kovojama su kyšininkavimu, – tvirtino Liutkauskas. – Niekam ne paslaptis, kad iš per sieną vykstančių užsieniečių imami kyšiai. Todėl nuolat rengiame planinius patikrinimus. Jūsų minimą dieną pareigūnai taip pat turėjo daugiau nei leidžiama pinigų”.
Liutkauskas tvirtino, kad pareigūnų automobilių ir drabužių apžiūros negalima vadinti krata. „Jokio nesankcionuoto kratymo nebuvo ir negalėjo būti, – teigė prieš korupciją kovojančio padalinio specialistas. – Mūsų pareigūnai tikrinamųjų paprašo parodyti, ką šie turi. Visi parodo geranoriškai ir neverčiami”.
Jam pritarė VSAT atstovas ryšiams su visuomene Rokas Pukinskas. „Pasieniečių darbą tikrinantiems pareigūnams suteikti įgaliojimai bet kuriuo paros metu vykdyti tarnybos kontrolę. Nesuvokiama, kodėl kai kam atrodo, kad prašymas parodyti automobilio turinį yra krata. Be to, patikrintas automobilis buvo pasienio kontrolės punkto teritorijoje”.
Pukinsko nuomone, užkardos vadas – sąžiningas žmogus, to paties norintis ir iš pavaldinių. Todėl jis asmeniškai dalyvavo tikrinant Raigardo pasienio kontrolės punktą. „Imuniteto, Ikiteisminio tyrimo tarnybos pareigūnai bei operatyvininkai punktą tikrino kartu, kad tikrinamiesiems nekiltų minčių, neva juos kažkas užsisėdo ar suveda sąskaitas”, – paaiškino Pukinskas.
LŽ kalbintas Birvinskas neigė vadovavęs nesankcionuotoms kratoms, o tokius pareigūnų pareiškimus pavadino fantazijomis ir „triukšmo kėlimu”. „Paprašėme pareigūnų, kad šie, jei gali, parodytų, kas yra automobilyje, – sakė Birvinskas. – Jei pareigūnai būtų atsisakę, niekas prievarta tikrinti nebūtų veržęsis”.
Birvinskas paneigė, kad Raigardo punkto patikrinimas – atsakas už automobilio sudaužymą. „Dėl automobilio sugadinimo atliekamas ikiteisminis tyrimas, – sakė Birvinskas. – Automobilis priklauso mano uošviui, nuostolius atlygins draudimas”.
Birvinskas ir Pukinskas tvirtino, kad banko slenksčio tikrintojai neperžengė. Darbuotojos iš tolo buvo paprašyta parodyti, kas padėta po minkštasuoliu. Kas aptikta ir kodėl susirgo banko darbuotoja, nekomentavo nei pasienio, nei banko vadovybė.