Viltis apie didesnį saugų greitį Lietuvos keliuose laidoja lėšų stygius
Baigus dėlioti paskutiniuosius taškus 2007-2013 metų finansinės perspektyvos projekte, paaiškėjo, kokiomis lėšomis artimiausiais metais disponuos kelininkai.
Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus teigimu, nurodytu laikotarpiu iš viso šalies transporto infrastruktūros modernizavimui bus atseikėta 5,28 mlrd. Lt. Automobilių kelių modernizavimui planuojama skirti apie 2,5 mlrd. Lt, už šias lėšas bus rekonstruota 1200 km šalies kelių.
Tikslas – 130 km/val.
Pristatydamas numatomas investicijas į kelius, A.Butkevičius pastebėjo, kad iš Sanglaudos fondo projektams finansuoti 2007-2013 metais numatoma skirti 1,26 mlrd. Lt ES paramos lėšų. Už šias lėšas bus rekonstruojami tarptautinės reikšmės greitkelis Vilnius – Klaipėda, automagistralė „Via Baltica”, valstybinės reikšmės keliai Vilnius-Panevėžys-Palanga, Kaunas-Jonava-Ukmergė-Zarasai, tiesiamas pietinis Vilniaus aplinkkelis.
Ypač daug dėmesio bus skiriama magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda plėtrai. Planuojama, kad iki 2013-ųjų kelyje Vilnius – Kaunas važiavimo greitis bus padidintas iki 130 km/val. Tačiau paprašyti detalizuoti, kada svarbiausioje ir labiausiai apkrautoje Lietuvos transporto arterijoje bus leidžiama važiuoti greičiau, kelininkai kalbėjo aptakiai.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas teigė, kad pirmiausia sprendžiamos problemos, susijusios su itin sparčiu eismo intensyvumo augimu šiame kelio ruože.
Vien tik per pastaruosius penkerius metus čia zujančių automobilių skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., vidutiniškai nuo 14 235 iki 20 144 per parą. 2005-ųjų duomenimis krovininio transporto, kurio bendroji masė didesnė nei 3,5 tonos, IXB transporto koridoriuje, lyginant su 2000 metais, padidėjo 80 proc.
„Dar daugiau – mūsų keliai buvo projektuoti ir statyti turint galvoje, kad maksimali leistina ašies apkrova neviršys 10 tonų. Tuo tarpu įstojus į ES teko prisitaikyti prie europinių standartų ir padidinti leistiną 11,5 tonos. Nors skirtumas lyg ir nedidelis, tačiau poveikis keliams – žymiai didesnis. Asfalto danga pradėjo irti, o provėžos pradėjo formuotis itin greitai”, – dėstė V.Puodžiukas.
LAKD vadovas pastebėjo, kad anksčiau sėkmingai taikytas dangos atnaujinimas ėmė prarasti savo svarbą. Augant eismo intensyvumui, būtina rekonstruoti kelio ruožą Vilnius-Kaunas iki automagistralės techninės kategorijos. Tam reikia atskiruose ruožuose sustiprinti dangą ir kelkraščius, 16-oje ruožų, kurių bendras ilgis 51,16 km, dangą atnaujinti, vienoje vietoje įrengti triukšmą slopinančią sienelę ir 27,3 km apsauginių atitvarų, apšviesti 4,2 km ilgio ruožą, požeminę perėją laukiniams gyvūnams. Be to, kelininkai planuoja pradėti pėsčiųjų viaduko statybą Vievyje, taip pat pakeisti 8 tiltų bei viadukų paklotą.
„Deja, 2008-aisiais baigus dabar planuojamus greitkelio rekonstrukcijos darbus greičio režimas čia dar negalės keistis. Atsiras keletas ruožų, kur bus leidžiamas 110 km/val. greitis. Tačiau analizuojant transporto srautus akivaizdu, kad čia labai daug rūpesčių kelia vietinis eismas, pėstieji, dviratininkai, traktorininkai ir pan. Kol nebus sudarytos galimybės lėtaeigėms mašinoms keliauti aplenkiant autostradą, kitiems eismo dalyviams leisti važiuoti greičiau yra pernelyg pavojinga”, – aiškino V.Puodžiukas.
Jo teigimu, šiuo metu kelio atkarpoje tarp Vilniaus ir Elektrėnų leisti keliauti 130 km/val. greičiu galima vos poroje neilgų ruožų. Kiek geresnė padėtis likusioje autostrados dalyje, todėl tarp Melgonių ir Rumšiškių po rekonstrukcijos 2008-aisiais greičiausiai bus leidžiama visus metus važiuoti 110 km/val. greičiu.
Asfalto investicijų dividendai
Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai pateikė skaičiavimus, kaip svarbiausių šalies transporto koridorių tvarkymo programos pakeis važiavimo kokybę. Teigiama, jog vien kelionės laiko santaupos sudarys vidutiniškai 4 mln. litų per metus (skaičiuojama, kad vidutinė vienos transporto priemonės kelionės laiko kaina sudaro 22 Lt/val). Per 20 metų tai leistų sutaupyti maždaug 79 mln. litų. Dėl pagerėjusios kelio dangos automobilių eksploatacinių išlaidų santaupos vidutiniškai sudarys 4,5 mln. Lt per metus, o per porą dešimtmečių – 89 mln. Lt.
Tikimasi, kad sutvarkyti keliai bus gerokai saugesni, todėl nuostolių dėl eismo įvykių santaupos vidutiniškai sieks 7,4 mln. Lt per metus (oficiali vidutinė žuvusio darbingo žmogaus „kaina” – apie 1,5 mln. Lt, sužeistojo – apie 80 tūkst. Lt). Jei šie skaičiavimai teisingi, piniginė nauda per 20 metų siektų net 147 mln. litų.
Be to, LAKD ekspertai tikina, kad gerus kelius kur kas paprasčiau prižiūrėti, o smulkius remontus atlikti lengviau. Aptarnaujant IX transporto koridorių tai turėtų padėti kiekvienais metais sutaupyti vidutiniškai 8,7 mln. Lt, o per 20 metų – 174 mln. litų.
Kasdienybės žvyrkeliai
Ministras A.Butkevičius, komentuodamas numatomą kelių infrastruktūros finansavimą, apgailestavo, kad Europos regioninės plėtros fondo finansavimas transporto sektoriui 2007 -2013 metų laikotarpiu išlieka nepakitęs.
„Kaip pavyzdį tokių lėšų poreikiui galiu pasakyti, kad, preliminariais paskaičiavimais, vien tik šalies savivaldybių poreikiai jų transporto infrastruktūrai gerinti maždaug 10 kartų viršija joms šiuo metu numatytą paramą. Jei tokios tendencijos vyraus ir ateityje, per metus savivaldybėje atsiras vos po vieną kilometrą asfaltuoto kelio, o daugiau kaip 8 tūkstančius Lietuvos žvyrkelių galėsime asfaltuoti tik po 44 metų”, – konstatavo A.Butkevičius ir ragino į šią problemą rimčiau įsigilinti savo kolegas politikus.
Kelininkai nurodė, kad, pavyzdžiui, šiais metais valstybinės reikšmės žvyrkeliams asfaltuoti skirta 10 proc. lėšų mažiau nei 2005 metais. Apskritai valstybinės reikšmės Lietuvos keliai gauna tik apie 50 proc. lėšų sumos, kurios reikėtų iš tikrųjų.
V.Puodžiukas, pasakodamas apie šalies kelių priežiūros bei plėtros programą, numatančią svarbiausius darbus iki 2015-ųjų, patvirtino, kad kol kas net 39,5 proc. (8415 km) valstybinės reikšmės rajoninių kelių vis dar yra žvyrkeliai. Iki minėtos datos tikimasi išasfaltuoti 2310 km kelių ir sumažinti žvyrkelių dalį iki 32 proc. 2015 metais jų mažiausiai turėtų likti Telšių krašte – 25,1 proc., o daugiausia Šiaulių regione – 39 proc.
LAKD vadovas teigė, kad provincijos keliuose pokyčiai daug lėtesni ne dėl valstybės dėmesio stokos, o dėl finansinių galimybių. 2007-2013 metų laikotarpiu iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Lietuvos transporto infrastruktūrai ketinama skirti 21,9 proc. finansinės paramos. Liūto dalis – 16 proc. – yra Sanglaudos fondo lėšos, kurios tenka magistraliniams keliams. Likusius 5,9 proc. lėšų reikia išskirstyti automobilių keliams, miestų gatvėms, geležinkeliams, uostams, oro uostams ir kt. Vietiniams keliams iš tų 5,9 proc. telieka vienas procentas, t.y. 200 mln. litų.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nemaža suma, tačiau 1 km kelio išasfaltuoti reikia daugiau kaip 0,6 mln. litų, todėl už 200 mln. litų per septynerius programos metus bus galima nutiesti apie 330 km asfaltuoto kelio. Padaliję šiuos skaičius pamatysime, kad per metus bus nutiesta apie 47 km kelių. O Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Vadinasi, kiekvienai jų kasmet teks mažiau negu vieną kilometras išasfaltuoto kelio”, – aiškino V.Puodžiukas
Visgi kelininkai viliasi, kad 2007-2013 metais iš viso pavyks asfaltbetonio danga padengti apie 800 km žvyrkelių. Planuojama, kad šie darbai galėtų kainuoti apie 640 mln. Lt, o apie 75 proc. šios sumos bus gauta iš Europos regioninės plėtros fondo.