Kauniečiai kroatą pavergė didžiule meile krepšiniui

Jauno gynėjo Marko Popovičiaus talentą pirmasis įžvelgė praeityje garsus Kroatijos krepšininkas Dino Radža

Kai „Žalgiris” vasaros pradžioje sukirto rankomis su 24 metų 185 cm ūgio kroatu Marku Popovičiumi, Kauno klubui pavydėjo nemažai turtingesnių ir galingesnių Europos klubų.

Aikštėje – piktas ir rūstus, gyvenime – nuolat besišypsantis ir gerą nuotaiką spinduliuojantis tamsiaakis yra vadinamas vienu geriausių Europos įžaidėjų. O kai kurie krepšinio specialistai tvirtina, kad šis užsispyręs jaunas pietietis, kurio genuose teka kelių kartų krepšininkų kraujas, gali parklupdyti pasaulį po savo kojomis.

Kol kas sunku pasakyti, ar M.Popovičius taps Europos užkariautoju žaisdamas „Žalgiryje”. Bet naujuoju žalgiriečiu labai džiaugiasi ir komandos treneriai, ir žaidėjai, ir jau spėję jį pamilti krepšinio mėgėjai.

„Žalgiris” pasirodė tinkamiausia vieta

– Markai, kaip jaučiatės „Žalgiryje”?

– Labai gerai ir, sakyčiau, patogiai. Visi žmonės aplink geri ir šilti. Kol kas neturiu jokių problemų, o kaip bus prasidėjus sunkioms kovoms, matysime. Tikiuosi, viskas taip pat gerai išliks iki sezono pabaigos.

– Kokį įspūdį susidarėte apie naujus komandos draugus?

– Visi yra tiesiog šaunūs vaikinai ir dauguma jų – labai geri žaidėjai, visi puikiai sutariame. Jeigu mes visi padarysime geriausia, ką galime, tapsime tikra komanda ir įgyvendinsime savo tikslus.

– Kodėl vis dėlto pasirinkote „Žalgirį”, o ne, pavyzdžiui, kurią nors Ispanijos komandą? Juk Ispanija, kiek žinau, Jums labai patinka.

– Taip, turėjau pasiūlymų iš Ispanijos, Italijos klubų, kurių vieni žais Eurolygoje, kiti – ULEB taurės turnyre. Bet pasiūlymų ne iš Eurolygos komandų net nesvarsčiau. Žiūrėjau, kur turėsiu daugiausia galimybių pasireikšti, ir supratau, kad „Žalgiris” šiuo atžvilgiu man bus tinkama vieta. Kaune aš galėsiu daug rungtyniauti, komanda – jauna ir mes visi kartu turėsime galimybių tobulėti. Manau, šis sezonas turėtų būti geras.

Tikslo sieks žingsnis po žingsnio

– Ką Jums labiau patinka daryti aikštėje – pačiam pelnyti taškus ar asistuoti komandos draugams?

– Laiku ir gerai perduoti kamuolį yra malonu – tai teikia pasitenkinimą ir pačiam, ir komandos draugams. Pelnydamas taškus tuo labiau džiaugiesi pats. Bet aikštėje negali daryti tik vieno arba kito – turi žaisti taip, kad būtų daugiausia naudos komandai ir kaip reikalauja situacija.

– Ką manote apie būsimus „Žalgirio” varžovus Eurolygos C grupėje?

– Patekome į labai sunkią grupę, kurioje žais stipriausios komandos Maskvos CSKA ir Barselonos „Winterthur FCB”. Svarbiausia bus patekti į TOP-16 varžybas. Po to žingsnis po žingsnio, rungtynės po rungtynių sieksime kitų tikslų. Lengvų kovų nesitikime, ypač sunku bus kautis išvykose, ne ką lengviau ir namuose, bet čia laimėti bus ypač svarbu. Jeigu būsime susikaupę daugiau kaip 100 proc., mes savo siekius įgyvendinsime.

– Ar gali tokia jauna komanda kaip „Žalgiris” patekti į Eurolygos ketvirtfinalį ir net finalo ketvertą?

– Niekas negali to žinoti, bet mes pabandysime. Norint patekti į atkrintamąsias varžybas ar net finalo ketvertą, viso sezono metu turime žaisti aukščiausio lygio krepšinį, išlaikyti gerą sportinę formą ir dar viena būtina sąlyga – komandą turi lydėti sėkmė. To paties, kaip ir „Žalgiris”, sieks daugybė Eurolygos klubų. Bet tikiu savo komanda – kitaip manęs čia nebūtų. Dėl pergalių su „Žalgiriu” aš ir atvykau žaisti į Lietuvą.

Įvertinimo ilgai laukti nereikėjo

– Per ne itin ilgą, bet ryškią savo karjerą spėjote sužaisti ne vienerias puikias rungtynes. Kurios Jums yra įsimintiniausios?

– Turbūt 2003 metų Adrijos lygos finalo dvikova su Tel Avivo „Maccabi” (jis pelnė 27 taškus ir daugiausia prisidėjo prie „Zadar” pergalės – red.). Taip pat puikiai prieš dvejus metus sužaidžiau su Madrido „Estudiantes” (pelnė 39 taškus – red.), šių metų pradžioje Vilniuje – su „Lietuvos rytu”. Vis dėlto mačas su „Maccabi” kol kas yra geriausias.

– Tuomet, būdamas 21 metų, buvote pripažintas Adrijos lygos finalo ketverto naudingiausiu žaidėju, žiniasklaida rašė, kad šis turnyras tapo Jūsų „asmeniniu vakarėliu”. Ar šis titulas Jums reikšmingas?

– Žinoma. Tai buvo mano pirmasis reikšmingas įvertinimas. Tais metais aš pirmą kartą daug žaidžiau ir sugebėjau nuveikti kažką gero. Tuomet mano vardas nuskambėjo Europoje, tapau žinomas, sulaukiau daug skambučių. Jau vien dėl to tos įsimintinos rungtynės yra labai reikšmingos mano karjeroje.

– O kada garsus kroatas Dino Radža apie Jus pasakė: „Mažas, bet didis žaidėjas”?

– Buvau septyniolikos metų ir žaidžiau jaunimo komandoje. Tuo metu susižeidė du mano gimtojo Zadaro pagrindinės komandos gynėjai ir mane pakvietė treniruotis su vyrais. Žaidėme trise prieš tris, aš pataikiau vienuolika tritaškių iš eilės ir mes laimėjome. Tuomet Dino Radža treneriui pasakė, kad šis vaikinas gali žaisti starto penkete jau kitose rungtynėse. Sužaidžiau tris labai gerus mačus iš eilės ir tuomet Dino man pasakė, kad jeigu ir toliau taip dirbsiu, pasieksiu viską, ko trokštu, ir įkopsiu į krepšinio aukštumas. Bet buvo nuomonių, kad žemas ūgis kliudys man profesionaliai žaisti. Tačiau Dino tvirtino: „Stenkis, sunkiai dirbk ir visiems įrodyk, kad jie klydo”. Dabar su juo esame geri draugai, dažnai kalbamės, jis man pataria. Esu labai dėkingas Dino, kurio dėka aš žaidžiu aukščiausio lygio krepšinį.

„Pamesa” – juoda dėmė karjeroje

– Kodėl nesusiklostė Jūsų karjera Valensijos „Pamesa” komandoje?

– Šitas klausimas nuolat neduoda man ramybės, tai – juodas mano karjeros etapas. Buvau jaunas, bet jau patyręs žaidėjas, laimėjęs su Zadaro „Zadar” komanda Adrijos lygos varžybas. „Pamesa” turėjo garsių krepšininkų – Tomaševičių, Oberto, Rigodo, Abio. Bet man nebuvo suteiktas šansas parodyti, ką galiu. Žaisdavau ne daugiau 10 minučių, kai Zadare rungtyniaudavau maždaug 35 minutes. Jaunas, 32 metų treneris manimi nepasitikėjo. Todėl sezono viduryje nutariau keisti komandą ir grįžau į Kroatiją – žaidžiau „Cibona” ekipoje ir nuo tada vėl viskas stojo į savo vietas.

Bet vieną dieną „Pamesa” komandai parodysiu, kaip jie neteisingai pasielgė ir klydo mano atžvilgiu. Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu žaisti prieš „Pamesa”. Netrokštu kažkokio revanšo, tik noriu parodyti, kad jie buvo neteisūs.

Galimybės žaisti svarbiau už pinigus

– Ar svajojate apie NBA?

– Manau, apie tai svajoja kiekvienas krepšininkas. Visi, žaidžiantys krepšinį, nori išbandyti jėgas stipriausioje pasaulio lygoje. Todėl vieną dieną norėčiau ten nuvykti pasižvalgyti ir pažiūrėti, kaip viskas atrodo iš arti. Norėčiau įsitikinti, ar galiu žaisti NBA. Bet jeigu man nepavyktų įsitvirtinti, grįžčiau atgal į Europą.

– Ką manote apie žaidėjus, kurie pasirenka atsarginių vaidmenį NBA komandose, nors Europos klubuose būtų lyderiais?

– Kiekvienas renkasi savo kelią. Bet neabejoju, kad Europos krepšinis artėja prie NBA ir europiečiai yra stiprūs krepšininkai. Tačiau jauni žaidėjai, manau, savo vardą pirmiausia turi išsikovoti čia, Europoje, užsigrūdinti sunkiose kovose, o jau tada, sulaukę, 24-25 ar daugiau metų, gali vykti į NBA. Puikus pavyzdys yra Arvydas Sabonis – jis į Ameriką išvyko būdamas 30 metų ir dar daug metų buvo vienas geriausių „Portland Trail Blazers” ir NBA žaidėjų.

– O jeigu vertinti pagal uždarbį? Kas geriau – uždirbti milijonus NBA ir sėdėti ant suolo ar gauti mažiau pinigų Europoje, bet žaisti daug?

– Aš mėgstu žaisti krepšinį. Tai yra mano gyvenimas. Esu laimingas tik būdamas aikštėje, todėl man labai svarbu joje praleisti daug laiko. Jokie pinigai man nesuteiks laimės, jeigu sėdėsiu ant suolo. Galbūt vėliau, kai mano karjera eis į pabaigą, šis mano požiūris pasikeis. Bet dabar esu linkęs kautis Europoje ir džiaugtis krepšiniu, nors ir už mažesnį atlyginimą. Tikiu, kad pasirinkau teisingai.

Tėvas buvo geresnis metikas

– Papasakokite apie savo šeimą, kurioje gausu krepšininkų.

– Pas mus visi žaidžia krepšinį. Mano tėvas buvo krepšininkas, krepšinį žaidė ir mama, ir močiutė. Mano jaunesnysis brolis – taip pat krepšininkas, jis žaidžia Kroatijos antrojoje lygoje. Praeityje garsus žaidėjas, buvęs Kroatijos rinktinės narys Arijanas Komazecas – mano pusbrolis, tėvo sesers sūnus. Dar vienas žinomas „Cibona” krepšininkas Alanas Gregovas – kitos mano tėvo sesers sūnus. Žodžiu, esame tikra krepšininkų šeima. Tėvas yra žaidęs prieš „Žalgirį”, kai atstovavo „Zadar”.

– Kroatų spaudoje esate dažnai lyginamas su savo tėvu Petaru. Ar tai nėra tam tikras psichologinis spaudimas Jums?

– Ne. Aš gerai žinau, kad mano tėvas buvo geresnis metikas už mane, bet aš geriau atlieku visus kitus krepšinio dalykus. Gerai atsimenu jį žaidžiantį, be to, net esame žaidę vienas prieš kitą, kai man buvo 16, o jis buvo 38-erių ir dar atstovavo „Zadar” komandai ir buvo jos kapitonas. Kaip kažkada Dino Meneginas prieš Andreą Meneginą.

Širdies draugė gyvena tėvynėje

– Kaip įsikūrėte Kaune?

– Normaliai, gyvenu miesto centre. Kaunas, palyginti su Stambulu, kur gyvenau praėjusiais metais, mažas miestas, tačiau man jau spėjo patikti – šilti žmonės, geri restoranai. Dar nespėjau geriau pažinti Kauno, bet žinau svarbiausius dalykus – „Maxima”, „Mega”, „McDonalds”. Žinau pagrindines gatves, kuriomis pasiekiu juos ir sporto salę.

Nuostabiausia, kad visi žmonės Kaune gyvena krepšiniu. Man dėl to truputį keista, nes aš atvykau iš šalies, kur visus užvaldęs futbolas. Daug kur Europoje futbolas yra populiariausia sporto šaka, tik Lietuvoje – krepšinis. Nuostabu. Mane jau visur atpažįsta, prašo autografų, nori pasikalbėti. Esu labai patenkintas ir tikiuosi, kad gerai žaisdamas atsilyginsiu už rodomą pagarbą ir pasitikėjimą.

– Ką veikiate laisvalaikiu?

– Turbūt tą patį, ką ir visi naujoje šalyje gyvenantys sportininkai – naršau po internetą, žiūriu filmus. Nueinu į kiną. Kas dar? Daug kuo galiu užsiimti, nuobodu nebūna.

– Esate nevedęs. Ar turite merginą?

– Taip, Kroatijoje turiu draugę. Sezono metu mes negalime daug laiko praleisti kartu, nes ji studijuoja. Bet retkarčiais Kaune ji mane aplankys.

Pažįsta Lietuvos žaidėjus

M.Popovičius nesunkiai gali išvardyti geriausius Lietuvos krepšininkus. Vasarą atvykęs į Lietuvą pasirašyti sutarties ir pamatęs nuotrauką, kurioje įamžinti 1999 metais Eurolygos čempionais tapę žalgiriečiai, vieną po kito vardijo jam geriausiai pažįstamus žaidėjus, pridurdamas po komplimentą – „taip, jis buvo geras, o šis – taip pat!”.

Gilios „Žalgirio” tradicijos buvo taip pat viena priežasčių, dėl kurios Kroatijos krepšinio talentas pasirinko Kauno klubą. Geras rekomendacijas apie „Žalgirį” jam suteikė ir buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto” bei Kroatijos rinktinės treneris Nevenas Spahija.

Šių metų sausį M.Popovičius į „Lietuvos ryto” krepšį įmetė 27 taškus, perėmė 6 kamuolius ir surinko 40 naudingumo balų.

„Tikiuosi, Lietuvos krepšinio mėgėjai manęs dar nepamiršo”, – tik atvykęs į Lietuvą ir prisiminęs šias rungtynes juokėsi M.Popovičius.

Į vyrų komandą -17 metų

M.Popovičiaus karjera, išskyrus laikotarpį „Pamesa” komandoje, stabiliai klostosi nuo tada, kai jis lyg uraganas įsiveržė į didįjį krepšinį.

Žaidęs įvairaus amžiaus Kroatijos rinktinėse, 16 metų M.Popovičius debiutavo Zadaro jaunimo ekipoje, po metų jis jau atsidūrė pagrindinėje „KK Zadar” komandoje. 19 metų jis Eurolygoje pelnydavo po 13,9 taško per rungtynes ir atlikdavo po 4 rezultatyvius perdavimus.

2002-2003 metų sezone „Zadar” komandai Adrijos lygoje vidutiniškai pelnydavo po 23 taškus ir atlikdavo beveik po 5 rezultatyvius perdavimus. ULEB taurės turnyre M.Popovičius įmesdavo po 19 taškų per mačą.

2004-2005 metais, atstovaudamas Zagrebo „Cibona VIP” (Kroatija), gynėjas vidutiniškai pelnydavo po 15,4 taško ir atlikdavo po 4 rezultatyvius perdavimus. Praėjusį sezoną „Efes Pilsen” (Turkija) komandai Eurolygos varžybose jis įmesdavo beveik po 13 taškų ir atlikdavo po 3 perdavimus.

Prieš mėnesį pasibaigusiose 2007 metų Europos čempionato atrankos varžybose M.Popovičius buvo Kroatijos rinktinės lyderis, per penkerias rungtynes vidutiniškai pelnęs po 17,8 taško, atkovodavęs po 3,4 kamuolio ir atlikdavęs po 3 rezultatyvius perdavimus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.