Spalio 19 d. 18val. ARTima galerijoje vyks Laimės Kiškūnės Aromoterapijos ir parfumerijos paskaita „Kvepiantis pasaulis”
Režisierė ir vizualinės antropologijos specialistė Laimė Kiškūnė pripažįsta, kad kvapų kultūros pažinimas iš esmės pakeitė jos supratimą apie kvapus ir kvepalus. Ji ne tik pati domisi, bet ir kitiems žmonėms padeda geriau pažinti kvapus – kuria apie juos filmus.
Jau daugelį metų vizualinės antropologijos specialistė tiria žmogaus gimimą, gimdymą, žmogaus atėjimo į šį pasaulį būdus, jo laukimą. Pernai pasirodė Kiškūnės knyga „Gimdymas ir gimimas: šiandieninės patirtys pribuvėjystės istorijos kontekste”.
Dabar menininkė baigia filmą apie nerolį – ypatingą karčiavaisio citrinmedžio eterinį aliejų, jau XIV amžiuje Italijoje vartotą kaip kvepalai. Režisierė kvapų istoriją ketina patyrinėti ir knygose, nuvažiuoti į alchemijos sostine vadinamą Monpeljė. Kvapų istorija glaudžiai susijusi su alchemija, o ši Prancūzijos pietuose, taip pat ir Italijoje bei Ispanijoje, buvo labai populiari. Yra ir išlikusių muziejų. Laimės įsitikinimu, būtų galima sukurti įdomų filmą, nes ir pasaulio mastu nėra rimtos kvapų istorijos ar studijų.
„Kai mūsų akis ar ausis pasiekia žodis „aromatas”, slengo žodelis „parfumas”, pagaliau „kvapas”, neretai prieš akis iškyla flakonas, buteliukas, o kažkur smegenyse ar (pa)sąmonėje ir mūsų įsivaizduojamas mėgiamas kvapas ar kvepalai jame… Pasaulis turbūt nuo žmonijos pradžios kraustosi iš proto dėl kvapų… Tačiau dabartiniame pasaulyje neretai kalbos apie kvapus apsiriboja aromaterapija arba parfumerija ir įsivaizdavimu, kad tai dalykai, kurie susiję su grožiu, aplinkos, atmosferos, nuotaikos modeliavimu… „Jei jautiesi vienišas – vartok imbiero, ramunėlių eterinius aliejus,” skamba kaip maginė frazė. Kas gi atsisakys išbandyti tokią panacėją? Taip gimsta gražūs mitai, suformuojami įsivaizdavimai apie vienokius ar kitokius kvapus. Šalia to egzistuoja pakankamai gerai išvystyta pramonė, kuri ir pateikia „produktą” su maginiu užrašu „grynas, natūralus, pagamintas Provanse… Prancūzijoje… Indijoje…” Jeigu mes norime tik vartoti, pagal kitų instrukcijas modeliuoti savo aplinką, nuotaiką, galbūt to ir pakanka…
Tačiau smalsesnis žmogus klausia, kas yra kvapas?
Truputį pakeliaukime uoslės kanalu ir jį patyrinėkime… Patyrinėkime savo pačių uoslę, kvapą, kvapus, kurie mus supa, nes pasaulis ne tik skamba, juda, prisiliečia, yra karštas, šaltas, spalvotas, turi skonį, bet jis ir kvepia… mus nuolatos supa beribė kvapų jūra… Ar viskas, kas „maloniai kvepia” iš tikrųjų maloniai kvepia? Kaip mus veikia įvairiausi kvapai? Patyrinėkime „gyvus” ir „negyvus” kvapus, kvapo grožį, estetiką, aromato turtingumą bei skurdumą ir savo pačių pojūčius… Taigi atraskime sau kvepiantį pasaulį.” Laimė Kiškūnė