Muzikantas, muzikos prodiuseris ir dainų autorius Aras Vėberis teigia niekad nenorėjęs būti dėmesio centre
Buvusį populiarų grupės „Naktinės personos” narį 36 metų Arą Vėberį galima pamatyti per vakarėlius, koncertus, bet į sceną jis nekyla nuo 2001 metų, kai išsiskyrė jo ir Alano Chošnau kūrybiniai keliai. Žinomas pramogų pasaulio žmogus nuolat sulaukia klausimų, ar kada tęs muzikinę karjerą, gal bus atkurta sutrumpintai NP vadinama grupė.
– Kokie patys ryškiausi tavo gyvenimo įvykiai?
– Pirmiausia – mano vaikų gimimas. Paskui – grupė „Naktinės personos”, kuriai paaukota didelė mano gyvenimo dalis.
– Ar įsirėžė į atmintį avarija, per kurią su Alanu nukentėjote?
– Per tą avariją galutinai suvokiau, kokie buvome populiarūs, gerbiami, mylimi, svarbūs. Ar džiugus, ar skausmingas įvykis suteikia patyrimo.
– Populiarumas gadina žmogų ar pakelia jį kaip ant sparnų?
– Populiarumo pamokas reikia išmokti. Pasisekimas yra smagus dalykas, kita vertus, būti populiariam yra sunku – gali susisukti galva. Bet stiprus žmogus greit susivokia, ir viskas būna gerai.
– Ar greit susivokei?
– Greičiau negu kai kurie kiti (šypsosi). Populiarumas yra našta. Protingam – lengva, neprotingam – sunki, o kvailiui – nepakeliama.
Norėjau, kad sumažėtų man skiriamo dėmesio. Todėl vienu metu buvau visai dingęs iš muzikinio pasaulio. Trejus metus apskritai atsisakydavau bet kokių interviu. Visus labiausiai domino asmeninis gyvenimas. Tačiau buvo skaudu šnekėti. Dar ir dabar sunku.
– Buvai dukart vedęs, bet abi santuokos iširo. Bandysi šeimą kurti trečią kartą ar manai, kad geriau gyventi vienam?
– Esu įsitikinęs, kad vėl turėsiu šeimą, ir viskas bus labai gerai.
Pora šimtų draugų
– Šią vasarą dirbai ar turėjai laiko poilsiui?
– Šiek tiek atostogavau Jūrmaloje, Latvijoje, buvau nuvykęs į grupės „Metallica” koncertą Taline. Toliau nebuvau išvažiavęs. O štai į Rygą tenka dažnai važinėti darbo reikalais. Vienas mano darbų – interneto svetainė draugams.lt.
– Esi jos įkūrėjas?
– Ne. Esu jos vadovas ir atstovas Lietuvoje. Po visą Europą išsiplėtusios (beveik 30 šalių) svetainės savininkai – latviai. Tai ne pažinčių, kaip daug kas mano, o draugų portalas, per kurį jie bendrauja, bet kada gali keistis laiškais, nemokamais SMS, žiūrėti vienas kito nuotraukas, naujienas, dalytis įspūdžiais, įdomybėmis.
– Kaip tau šovė mintis užsiimti interneto reikalais?
– Tie latviai yra seni mano draugai, net nepamenu, kiek metų esame pažįstami. Jie organizavo pirmuosius mūsų, „Naktinių Personų”, koncertus Latvijoje. Viskas prasidėjo, kai jie įkūrė interneto portalą draugiem.lv, per porą metų jis sulaukė nepaprasto pasisekimo Latvijoje. Pasiūliau jiems tokį puslapį steigti ir Lietuvoje. Taip ir atsirado draugams.lt.
– Kokia buvo pradžia?
– Lietuviškame portale buvau draugas „pirmu numeriu” ir pamažu pradėjau kviesti savo draugus.
– Kiek dabar turi tokių draugų?
– Daugiau kaip du šimtus.
– Kaip galima tapti draugu šioje svetainėje?
– Į šį interneto puslapį bet kas užsinorėjęs nepateks. Reikalingas kvietimas iš jame užsiregistravusių žmonių. Nors yra tokie filtrai, o lietuviškas puslapis veikia nuo praėjusių metų gegužės, jame jau yra apie 30 tūkst. narių. Savo nuostabai randu ten senų gerų pažįstamų, su kuriais retai susiskambindavau ar matydavausi. Dar yra tokių, kurie dabar gyvena Vokietijoje, Airijoje, JAV, Australijoje… Turbūt jokiame kitame interneto puslapyje nerasi tiek muzikantų, žurnalistų, televizijos laidų vedėjų, menininkų. Be to, manau, kad tai turbūt vienintelis puslapis, kuriame žmonės registruojasi savo tikru vardu ir pavarde, įsideda tikrą nuotrauką.
Beje, greitu metu keisime draugams.lt pavadinimą į frype.lt!
Auginti atlikėjus
– Pagrindinis tavo darbas – muzikos prodiuserio. Kas tai per veikla?
– Nuo tada, kai nebesu scenoje, pakeičiau keletą darbų. Kurį laiką ragavau žurnalisto duonos. Vienu metu buvau Užupio radijo direktoriumi. Dirbau vienoje muzikos firmoje vadybininku. Dabar esu prodiuserinės-leidybinės kompanijos „9 danguje” vienas prodiuserių.
Darbas be galo įdomus, man pats mieliausias ir artimiausias, palyginti su kitais darbais. Prodiuseris yra žmogus, kuris daro absoliučiai viską: suranda atlikėją, kuria jo įvaizdį, rūpinasi reklama, muzika, koncertine veikla ir t. t.
– Ir tokių atlikėjų būna ne vienas?
– Aišku, ne vienas. Sakykime, man įdomiausia ieškoti naujų talentų. Galima dirbti ir su tais, kurie jau turi vardą, bet jų „neperlipdysi”. Jų ir nereikia keisti, nes savo įdirbiu tą vardą užsitarnavo. Daug smagiau, kai pats užaugini atlikėją, kai tai yra tavo veiklos rezultatas ir nuopelnas.
– Ar daug yra atlikėjų, norinčių, kad būtum jų prodiuseriu?
– Nesigirdamas pasakysiu: tikrai daug. Skambina, tiesiog atakuoja. Bet mūsų tikslas nėra turėti 20 dainininkų ar grupių, užtenka dirbti su 3-5 projektais, atiduodant visas jėgas.
Muzikinės revoliucijos nebus
– Prodiusavimo kryptis – popmuzika, ar domitės ir undergroundu?
– Lietuvos muzikos rinka tokia maža, kad su undergroundu yra labai sunku (lenkiu galvą prieš juos). Norėčiau būti tolerantiškas ir nekomentuoti to, kas vyksta muzikos pasaulyje. Pasakysiu banaliai, bet paprastai: kokia paklausa, tokia ir pasiūla. Nuo to niekur nepabėgsi.
– O kaip su misija auginti žiūrovą, pateikti jam geresnės kokybės muzikinį produktą?
– Vienas lauke ne karys.
– Lietuviškos muzikos perversmo padaryti neįmanoma?
– Nesiruošiame rengti perversmo ar revoliucijos. Tiesiog norisi sukurti ką nors naujo, originalaus. Toks yra mūsų prodiuserinės kompanijos tikslas.
Studentas
– Nieko kito negalėtum dirbti, sakykime, biržos makleriu?
– Man muzika įaugusi į kraują. Galbūt galėčiau ir ką kita veikti. Studijavau matematiką, ekonomiką. Bet kam dirbti darbą, kuris tau nėra mielas? Juolab dabar mokausi Muzikos ir teatro akademijos muzikos vadybos paskutiniame kurse.
– Šį kartą baigsi, kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja?
– Taip, čia mano trečiosios studijos trečioje aukštojoje mokykloje. Jas baigsiu, nes šie mokslai man teikia didelį malonumą. Stengiuosi viską suderinti – darbą interneto svetainėje, prodiuserio veiklą, studijas. Dar spėju laisvalaikiu parašyti dainų atlikėjams. Sukuriu jų nedaug – per metus keturias ar penkias. Tai galima pavadinti mano hobiu.
Naktimis – filmai
– Dar turi pomėgį žaisti krepšinį.
– Be galo patinka. Žaidžiu bent kartą per savaitę. Būna, kelis kartus.
– Pamenu, tau patiko knygas skaityti.
– Tai buvo vienas didžiausių mano pomėgių. Bet, prisipažinsiu, knygos nuėjo į antrą planą. Labai daug filmų žiūriu. Per internetą. Prieš miegą. Galima sakyti, naktimis. Filmai mane gerai nuteikia miegui (šypsosi).
– Vakarais sėdi namie ar labiau mėgsti būti tarp žmonių?
– Nesu namisėda. Namai man reikalingi nakvynei. Kitu metu kur nors einu, važiuoju…
Tiesa, buvo metas, kai gyvenau užsidaręs. Kai viskas buvo susikrovę į vieną vietą: skyrybos, „Naktinių personų” iširimas ir visa kita…
Tas pats klausimas
– Vaikystėje penkerius metus dainavai „Ąžuoliuko” chore, vėliau 12 metų kilai į sceną kaip grupės „Naktinės personos” narys. Ar galima tikėtis vėl kada nors joje tave pamatyti pasirodantį?
– Scenoje niekada nesiveržiau į priekį, nes to niekad nereikėjo. Ir šiuo metu nuoširdžiai nenoriu joje būti.
Pastaruoju metu iš pažįstamų ir visai nepažįstamų žmonių vis dažniau sulaukiu klausimo, ar bus atkurtos „Naktinės personos”, net ir raginimų.
Manau, kad muzikiniame pasaulyje palikome ryškų pėdsaką. Muzikologai ir apie muziką rašę žurnalistai, norėdami apibūdinti mūsų grupės stilių, turėjo tam net sugalvoti naują muzikos terminą – „inteligentiškas popsas”. Grupė ar atlikėjas išsiskiria tada, kai randa savitą stilių. Tai didžiausias muzikantų laimėjimas.
– Ką atsakai, klausiamas apie NP?
– Nejaučiu, kad būtų toks poreikis – atkurti.