Lietuva paskutinė iš Europos Sąjungos narių apsisprendžia, kokias nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis pripažinti prioritetinėmis 2007-2010 (2007-2013) metais, o tai trukdo šalies mokslininkams planuoti darbus, stabdo jų finansavimą
Įgyvendindama nacionalinę Lisabonos strategiją Lietuva turėtų įsilieti į Europos Sąjungos (ES) mokslo erdvę, aktyviai dalyvauti bendruose moksliniuose tyrimuose. Tačiau nacionalinė Lisabonos strategija turi remtis šalies ūkio (ekonomikos) įžvalga, o ją Ūkio ministerija rengiasi pristatyti tik šių metų pabaigoje. Tuo pat metu jau baigiami įgyvendinti 2002-2006 metų prioritetinių krypčių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai. Per šį laikotarpį Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas du kartus skelbė konkursus ir gavo 101 paraišką. Konkursus laimėjo 37 projektai, jiems finansuoti buvo skirta 18,974 mln. litų. „Šio laikotarpio prioritetinių krypčių projektai buvo ilgalaikiai. Jiems vykdyti buvo suburtos produktyviai dirbančios įvairių sričių mokslininkų grupės, kurios bendradarbiavo su mūsų šalies ir užsienio mokslo įstaigomis”, – pasakojo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius dr. Sigitas Renčys.
Abejonės dėl prioritetų
Vos pora mėnesių liko iki naujo 2007-2010 (2007-2013) metų laikotarpio, per kurį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimas bus koncentruojamas į prioritetines kryptis, nepamirštant ir kitų. Tačiau nuo pavasario buvo delsiama apsispręsti, kokias mokslo kryptis pripažinti prioritetinėmis. „Europos mokslo fondas seniai patvirtino savo strateginį 2006-2010 metų planą ir mokslinių tyrimų prioritetus. Europos Sąjungos narės taip pat patvirtino savo mokslo prioritetus. Lietuva liko viena paskutinių”, – teigė dr. S.Renčys.
Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdyba birželio mėnesį Švietimo ir mokslo ministerijai bei Vyriausybei siūlė prioritetinėmis šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2007-2010 (2007-2013) metais kryptis patvirtinti tokias:
1. Genomika, nanotechnologijos ir biotechnologijos sveikatai ir saugiam maistui.
2. Gamtinė aplinka, klimato kaita ir gyvenimo kokybė.
3. Tautinės tapatybės išsaugojimas globalizacijos sąlygomis.
4. Piliečiai ir žinių visuomenė.
2003-2006 metais Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas administravo prioritetinę aukštųjų technologijų plėtros programą. Pavasarį šio fondo valdyba buvo siūliusi pagal atskirą valstybės programą, nedubliuojant kitų mokslinių tyrimų prioritetinių krypčių, plėtoti mokslinius tyrimus, skirtus šalies pramonės tarptautiniam konkurencingumui didinti (biotechnologijos, mechatronika, lazerių technologijos, nanotechnologijos ir elektronika, informacinių ir valdymo sistemų technologijos). Naują Aukštųjų technologijų plėtros programą (2007-2013 metai) Vyriausybė šią savaitę patvirtino. Šiai programai finansuoti numatyta skirti 125 mln. litų. Vyriausybė patvirtino ir Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007-2010 metų programą bei Lituanistikos mokslinių tyrimų prioriteto įgyvendinimo programą 2007-2008 metais.
Jeigu tikslai ne vienadieniai
„Tačiau būtina remti ir šiuo metu prioritetiniais nelaikomų mokslo krypčių projektus, nes reikia visose mokslo srityse išsaugoti žinių lygį, lemiantį universitetinių studijų kokybę bei kompetentingą ekspertų veiklą”, – sakė Fizikos instituto direktorius doc. dr. Vidmantas Remeikis.
Fizikos institutas su partneriais iš kitų šalies ir užsienio mokslo institucijų 2003-2006 metais įgyvendina 1,35 mln. litų vertės Radioaktyviųjų atliekų susidarymo, jų sklaidos, poveikio aplinkai ir žmogui tyrimų bei taikymo (RASSA) projektą. Įgytos žinios leis plėtoti tausojamąsias energetikos ir aplinkotyros technologijas.
Pasak pašnekovo, mokslininkų užsibrėžti uždaviniai, nulemsiantys dabartinės ir būsimųjų kartų radiacinę saugą, yra svarbiausias Lietuvos mokslo prioritetas. Kadangi Ignalinos atominę elektrinę numatyta uždaryti, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertų komitetas siūlė RASSA projekto tyrimus išplėsti, kad jie apimtų visą šalies energetikos sistemą. Tai įvykdyti mokslininkams trukdo vis keičiama šalies energetikos strategija ir finansų trūkumas įsigyjant unikalią eksperimentinę įrangą. Pasak V.Remeikio, renkantis prioritetines kryptis reikėtų siekti dviejų tikslų: pirma, prioritetine pripažintoje mokslo srityje turėtų būti plėtojamas tik pasaulinio lygio fundamentinis ir taikomasis mokslas; antra, gautos naujos žinios būtų naudingos Lietuvos ūkiui, lemtų aukštųjų technologijų ir saugios aplinkai bei žmogui gamybos plėtrą ir didintų šalies gaminių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
„Esame atsilikę kad ir genomikoje, nes tiems tyrimams reikia kur kas daugiau pinigų, negu mes disponuojame. Genomika – tai jau ne ateities, o dabarties mokslas”, – teigė Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotoja dr. Aušra Ražanskienė. Ji vadovauja projektui Augalų adaptyvumas ir jo reguliavimas biotechnologinėmis priemonėmis (ABIOTECHA), kurį įgyvendina keli institutai ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. Šiuo projektu mokslininkai siekia pagerinti žemės ūkiui svarbių augalų adaptyvumą, tai yra jų prisitaikymą prie aplinkos: atsparumą šalčiui, ligoms, virusams. Pavyzdžiui, genų inžinerijos metodais norėta sukurti virusams atsparius juoduosius serbentus, pagerinti žemaūgių vaismedžių poskiepių šaknijimąsi, sukurti fitoftorozei atsparias braškes. „Tikimės, kad šių darbų rezultatus bus galima pritaikyti gana greitai ir taip plačiai, koks bus poreikis”, – sakė dr. A.Ražanskienė.
Nustatyti nacionalinių mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetines kryptis būtina, kad šalies mokslininkai galėtų sėkmingai tęsti jau pradėtus darbus ir į projektų vykdymą įtraukti naujas, ypač jaunų mokslininkų, pajėgas.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu