Į madą grįžtančios čerpės naudojamos ir fasadams

Sovietmečiu ruberoidu ir šiferiu „uždengta” Lietuva iš naujo ima atrasti vieną iš seniausių statybos medžiagų – čerpes.

Pasak bendrovės „Arkomasta” projektų vadovo Martino Kolakausko, čerpės jau naudojamos apie du tūkstantmečius ar net dar ilgiau, ir yra labiausiai tradicinė stogų danga. Įvairiausi jų pakaitalai, imitacijos, gaminamos pagal naujas technologijas, dažnai yra trumpalaikės – praūžia kartu su mados vėjais ir dingsta.

„Lietuviai – tokie žmonės, kuriems visko reikia amžiams, o čerpės tokios ilgaamžės ir yra”, – sakė M. Kolakauskas.

Čerpės buvo labai mėgstamos ikikarinėje Lietuvoje, tačiau dabar, anot jo, lietuvis jų dar šiek tiek bijo.

„Sovietmečiu valdžia buvo mus „sugadinusi” – užklojo dideliu sluoksniu ruberoido ir šiferio. Turėjome tik Palemono fabrikėlį, gaminusį prastas, ne ilgiau nei dvejus metus laikiusias čerpes. Dabar viskas ima grįžti atgal, lietuviai atranda tradicines vertybes”, – sakė M. Kolakauskas.

Atsižvelgiant į čerpių kokybę, jomis dengtas stogas gali tarnauti ir 50-100 metų. Pasak bendrovės „Tasara” vadybininko Arvydo Monstavyčiaus, spalva po kiek laiko gal ir nubluks, bet čerpė tada tik įgaus savo vertę kaip senas vynas.

Betonas gąsdina

Čerpės gali būti betoninės arba keraminės. Pasak M. Kolakausko, senojoje Europoje, o ypač Skandinavijoje, čerpinių stogų yra apie 90 proc. – maždaug per pusę betoninių ir keraminių.

A. Monstavyčiaus teigimu, lietuvius gąsdina žodis „betoninės” – įsivaizduojama, kad tokios čerpės yra labai gremėzdiškos, sunkios, nors tai netiesa.

„Betono čerpėmis dengto stogo kvadratinis metras yra net lengvesnis nei keraminėmis”, – antrino ir M. Kolakauskas.

Dažnas įsitikinimas, kad betoninės čerpės yra prastesnės, nes jos pigesnės, tačiau tai, anot specialistų, taip pat netiesa. „Betoninė čerpė gaminama iš natūralių medžiagų – smėlio, vandens ir cemento bei pigmento. Ji daroma šaltu būdu – nenaudojama aukšta temperatūra. Dėl to ji ir pigesnė, nes nereikia didelių energetinių resursų. Iš tiesų betoninė čerpė yra net ilgaamžiškesnė, nes betonas turi tokią savybę – kuo ilgiau stovi, tuo jis stipresnis, ypač jei gauna vandens”, – sakė M. Kolakauskas.

Esminis betoninių ir keraminių čerpių skirtumas yra tas, kad betono čerpės masė yra vienodos spalvos – net subraižius ar nuskėlus rudą čerpę, kita spalva „neišlįs”. Keraminės čerpės padengiamas tik paviršius, todėl su jomis reikia elgtis atsargiau – nuskėlus ar subraižius pasirodys natūrali degto molio spalva.

Keraminės – prestižinis gaminys

Keraminės čerpės gaminamos dviem būdais: ekstrudiniu – išspaudžiant, ir štampuojant. Gamintos ekstrudiniu būdu yra stipresnės, ilgaamžiškesnės, bet šiek tiek brangesnės.

Beje, atsirenkant ir dedant keramines čerpes reikia daugiau kruopštumo, mat jos nebūna idealiai vienodos, tikslios formos – degamas iki tūkstančio laipsnių temperatūroje molis deformuojasi.

„Meistras turi „gaudyti” visus plyšiukus, kad stogas būtų gerai, hermetiškai uždengtas”, – sakė M. Kolakauskas.

Molinės čerpės yra preciziškesnės. Jų paviršius lygus, gražus raštas, įvairios formos. Pripažįstama, jog šios čerpės gražesnės, ir yra prestižinis gaminys, nors pranašumų kiek daugiau turi betoninės.

Tiesa, anot M. Kolakausko, ne specialistas gali ir neatskirti, ar ant stogo jau sudėtos čerpės yra betoninės, ar keraminės.

Beje, pasak jo, užsienyje labai vertinamas natūralumas – kai ant stogo užauga samanų, spalva pasidaro nevienoda, o kuo viskas kreiviau, tuo geriau – svarbu tik kad vanduo nebėgtų. Lietuvis esąs vokiečio imitacija – viskas turi blizgėti, būti kuo lygiau.

Netinka nuožulniems

Vis dėlto čerpės tinka ne visiems stogams. Pasak A. Monstavyčiaus, jos nerekomenduojamos labai nuožulniems. Didesnių architektūrinių galimybių suteikia betoninės čerpės – jas galima dėti ant stogų, kurių nuolydis – nuo 11 laipsnių, o keramines – nuo 18-24 laipsnių.

„Dabar iš Italijos, Ispanijos ir kitų pietų kraštų atėjo nuožulnių stogų mada. Tačiau pas mus – lietaus šalis, todėl stogai turėtų būti kuo statesni – 45-50 laipsnių. Kuo statesnis stogas, tuo greičiau nubėga vanduo. Pavyzdžiui, jei yra kokia skylė, nudaužta čerpė, į stogą patekęs vanduo nubėgtų, nesušaltų ir nepadarytų bėdos”, – sakė M. Kolakauskas.

Čerpiniai stogai ypač tinka rąstiniams namams. „Visiems namams, ypač mediniams, geriau kuo sunkesnė stogo danga. Sunkus stogas suspaudžia konstrukcijas, jos nebejuda ir galima greičiau daryti apdailą. Ir vėliau medinis namas su tokiu stogu mažiau reaguoja į aplinkos veiksnius, būna stabilesnis”, – sakė M. Kolakauskas.

Kartais baiminamasi, kad čerpių stogas bus per sunkus lengvų konstrukcijų namui, tačiau, anot jo, tokio stogo svoris būna maždaug 200 kg vienam kvadratiniam metrui, o tai nėra tiek daug, kad griautų namą, tačiau užtenka, kad suspaustų ir suteiktų stabilumo.

Čerpių svoris sudaro tik keliolika procentų stogo apkrovos – visa kita yra vėjo, sniego bei kitų konstrukcijų svorio apkrova. Mažai kas atkreipia dėmesį, anot M. Kolakausko, kad daug sveria apdailai naudojamas gipso kartonas.

Beje, dabar į madą ateina naujovė – čerpes naudoti fasado apdailai. Užsienyje jau yra prekybos centrų plokščiais stogais, kurių sienų apdaila – čerpės. Pastatų su čerpiniais fasadais jau yra ir Klaipėdoje bei Vilniuje.