Klaipėdoje su naftos produktais dirbančių bendrovių atstovai tikina, kad jose yra įdiegtos visos reikiamos technologijos ir kad tokia nelaimė, kokia ketvirtadienį ištiko „Mažeikių naftą”, uostamiestyje įvykti negali.
Tiek naftos krova užsiimančios kompanijos, tiek ir „Lietuvos geležinkelių” atstovai tikina, kad į uostą atkeliaujančios mazutu apvarvėjusios cisternos esą taip pat nekelia jokio pavojaus.
Vis dėlto vadinamųjų padidėjusios rizikos objektų valdytojai pripažįsta, kad įvykis „Mažeikių naftoje” juos sukrėtė ir jie svarstys, ką dar gali padaryti, kad būtų pašalinta net teorinė tokių incidentų galimybė.
Automatinės sistemos
Klaipėdos uoste naftos produktus krauna dvi kompanijos – „Klaipėdos nafta” ir Krovinių terminalas.
„Ten, kur saugomi šviesūs naftos produktai – benzinas, reaktyvinis kuras ir kita, – įrengta automatinė gaisrų gesinimo sistema, kuri įsijungia be žmogaus įsikišimo. Apie gaisrą mazuto rezervuaruose automatiškai būtų informuota dispečerinė ir tereikėtų spustelti mygtuką, kad įsijungtų gaisro gesinimo sistema”, – sakė „Klaipėdos naftos” gamybos direktorius Gediminas Vitkauskas.
Anot jo, gaisrai „Klaipėdos naftoje” būtų gesinami putomis – yra įrengtos 3 putų stotys, kuriose saugoma 50 tonų putokšlio. Jį skiedžiant su vandeniu santykiu 3:97, putų esą užtektų trims skirtingiems iki 15 minučių trunkantiems gaisrams užgesinti.
Naujausia automatinė priešgaisrinė sistema, anot Krovinių terminalo vadovo Audriaus Paužos, yra sumontuota ir šioje bendrovėje.
„Be to, krova vykdoma be išmetimų į atmosferą – neaptarnaujame tanklaivių, neturinčių rekuperacinių įrenginių arba negalinčių prisijungti prie tokių bendrovės įrenginių. Turime 221 dujų analizatorių, galintį užfiksuoti mažiausią dujų nutekėjimą. Jei nebūtų sureaguota į jų signalą, automatiškai išsijungtų visas technologinis procesas”, – pasakojo A. Pauža.
Anot jo, į bendrovės teritoriją galima patekti tik su magnetinėmis kortelėmis, keliami specialūs reikalavimai darbuotojų aprangai, instrumentams, į teritoriją negalima patekti automobiliu.
Tiek Krovinių terminale, tiek ir „Klaipėdos naftoje” visą parą budi priešgaisriniai padaliniai.
„Nors praktiškai negali įvykti joks incidentas, įvykis „Mažeikių naftoje” mus sukrėtė. Tarsimės su specialistais, ką dar galime padaryti, kad būtų eliminuota net teorinė incidentų galimybė”, – sakė A. Pauža.
Uždegti neįmanoma?
Klaipėdiečiams į akis krenta tai, kad tiek į „Klaipėdos naftą”, tiek į Krovinių terminalą važiuoja mazutu apvarvėjusios cisternos. Mažeikiuose kilus gaisrui į „Vakarų ekspreso” redakciją skambinę skaitytojai baiminosi, kad dėl šios priežasties panaši nelaimė gali pasikartoti ir Klaipėdoje.
Tiek uosto kompanijų, tiek ir „Lietuvos geležinkelių” atstovai tikina, kad šalies geležinkeliais nerieda nė viena pavojų kelianti cisterna.
„Cisternos – klientų rūpestis. Tačiau negalima net lyginti, kokios atvažiuodavo sovietmečiu ir dabar. Jei cisterna aptaškyta mazutu, priešgaisriniu požiūriu ji tikrai nepavojinga – net laužo neužtektų jos uždegti. Mazutas gali užsiliepsnoti tik įkaitintas iki 120-160 laipsnių. O jei cisterna aptaškyta benzinu, jis labai greitai išgaruoja”, – aiškino „Klaipėdos naftos” gamybos direktorius G. Vitkauskas.
Krovinių terminalo vadovas A. Pauža savo ruožtu akcentavo, kad krova iš cisternų vyksta uždaru būdu – uždedami specialūs dangčiai, neleidžiantys naftos produktui garuoti. Be to, akcentuojama, kad terminale nėra jokių atviros ugnies židinių.
„Lietuvos geležinkelių” Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas gamybai Rimvydas Valys tvirtina, kad visos cisternos, riedančios šalies geležinkeliais, esančios saugios.
„Mūsų cisternos nuolat plaunamos. Tos, kurios atvažiuoja iš Baltarusijos, paprastai būna aptekėjusios mazutu, tačiau specialistai apžiūri kiekvieną atvykusį sąstatą. Jei užfiksuojamas normas viršijantis lašėjimas, naftos produktai perpilami į kitą cisterną”, – aiškino R. Valys.
Anot jo, dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų jokių problemų nekyla, žymiai sudėtingiau su aplinkos apsauga. Tačiau ir tai esą išsprendžiama.
„Štai Klaipėdos Pauosčio stotis yra visiškai modernizuota, čia paklota speciali plėvelė, kuria viskas, kas nulaša nuo cisternų, nuteka į valymo įrengimus”, – sakė „Lietuvos geležinkelių” atstovas.
Šilumininkai ugniagesių neturi
Centralizuotą šilumą uostamiesčiui tiekiančios AB „Klaipėdos energija” generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Kregždys teigia, jog įmonė yra sukaupusi tiek mazuto, kad jo užtektų šildyti miestą pusantro mėnesio.
„Mazuto atsargos saugomos trijose įmonės katilinėse – Šilutės plente, Danės gatvėje ir Lypkiuose. Pastarojoje katilinėje yra didžiausias rezervuarų parkas, tačiau didžiausi mazuto kiekiai saugomi Šilutės plente. Visose katilinėse yra įrengti hidrantai – gaisro gesinimo vandeniu sistema, o Lypkiuose papildomai įrengta gesinimo putomis sistema”, – pasakojo J. Kregždys.
Anot jo, įmonė neturi savo priešgaisrinių pajėgų, tad, kilus gaisrui, turėtų reaguoti Klaipėdos miesto ugniagesiai.