Į parduotuves be pinigų eina ir užsieniečiai

Skutimosi peiliukai, baterijos, kompaktiniai diskai, kelnaitės, kramtomoji guma, prezervatyvai ir net nešiojamieji kompiuteriai – tai tik dalis dažniausiai iš prekybos centrų nugvelbiamų prekių.

Kiekvieną mėnesį dešimtimis tūkstančių litų patiriamus nuostolius vertinantys prekybininkai pastebi, kad nūdien ilgapirščiai ne tik grūdasi prekes į kišenes – vagys įsigudrina salės viduryje senus savo drabužius pasikeisti naujais ir išeiti.

Apibūdindami dažniausiai sučiumpamus vagišius, prekybos centrų atstovai atkreipia dėmesį, jog tarp jų daugėja į Lietuvą atvykstančių užsieniečių.

Eina lyg į darbą

Prekybos centrų atstovai nesiryžta įvardyti statistinio vagišiaus požymių.

Anot „VP Market” atstovės Viktorijos Jakubauskaitės, klaidinga manyti, kad susimokėti „pamiršta” tik asocialūs asmenys: „Aišku, yra tokių, kurie bando išsinešti kepaliuką duonos ar pačios pigiausios dešros tik todėl, kad iš tiesų neturi pinigų. Tačiau dažniau vagia solidūs, pasiturintys piliečiai, net valstybės pareigūnai.”

Be to, didėja ir iš užsienio valstybių atvykusių turistų „užmaršumo” mastai. Tarp nesąžiningų pirkėjų būta latvių, estų, ukrainiečių, ispanų, italų ir lenkų.

Prekybos centruose siaučiantys vagišiai skirstomi į kelias kategorijas. Pirmajai priskiriami asmenys, turintys savo metodiką ir kone kiekvieną dieną į skirtingus prekybos centrus einantys lyg į darbą. Šiuos žmones domina greitai realizuojamos ar susinaudojančios prekės: higienos reikmenys, kava, brangi pjaustyta dešra, alkoholiniai gėrimai, šokoladas, pėdkelnės.

Antroji vagišių kategorija – vaikai, bandantys nugvelbti saldumynų, kramtomosios gumos ar traškučių.

Pavalgo ir persirengia

Nesąžiningais pirkėjais vadinami ir tie, kurie į parduotuves ateina ne pirkti, o „pasistiprinti”: valgo saldainius, riešutus, išgeria butelį alaus ar gaiviojo gėrimo. Yra ir tokių, kurie „pasikeičia” drabužius ir batus: senuosius palieka, o iš parduotuvės išeina visiškai atsinaujinę…

Taip pat pasitaiko atvejų, kai pirkėjai, siekdami sutaupyti, sukeičia prekių pakuotes. Pavyzdžiui, brangesnį alkoholinių gėrimų butelį įdeda į pigesnio dėžutę.

„Rimi Lietuva” atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė atkreipia dėmesį į tai, kad bet kuriame Lietuvos mieste yra žmonių, kurie prekes vagia jausdami liguistą potraukį (kleptomanija), arba norėdami patirti ekstremalių pojūčių. Ši adrenalino kiekį kraujyje didinanti veikla apibūdinama anglišku terminu „shop-lifting”.

Be to, kai kuriose Europos valstybėse prekybininkams didžiulių materialinių problemų sudaro vadinamasis „eurovalkatų” judėjimas, kai jaunuoliai keliauja po žemyną neturėdami pinigų ir pagal susigalvotas taisykles privalo išgyventi prekybos centruose nemokėdami už prekes.

Praverčia ir folija

Prekybininkai, paklausti apie parduotuvėse įvykdomų vagysčių būdus bei apsisaugojimą nuo jų, apie tai kalba nenoriai. Atskleidžiama tik tai, kad šalies prekybos centruose naudojamos modernios, legalios ir saugios, turint omeny žmonių sveikatą, technologijos.

Pasak „Rimi Lietuva” atstovės, naivu tikėtis, kad pavyks visiškai atsikratyti vagių, tačiau tobulinant apsaugos sistemas, vis daugiau ilgapirščių pagaunama jiems nespėjus prekių išsinešti.

Tuo metu „VP Market” atstovė pažymi, jog kiekvieną mėnesį tinklo parduotuvėse visoje šalyje sulaikomi keli tūkstančiai žmonių.

Dažniausiai vagys prekes, už kurias neketina sumokėti, slepia striukų gobtuvuose, kišenėse su dvigubu dugnu ir rankinėse. Tiesa, pastarosios turi būti ypatingos – iš vidaus išklotos specialia folija, kad einant pro apsaugos vartelius nepradėtų veikti signalas. Tačiau ir tokias priemones naudojantys pažeidėjai įkliūva.

Pastaruoju metu pastebima ir dar viena tendencija: prekybos centruose vagiliaujantys asmenys domisi ne tik prekėmis, bet ir asmeniniais kitų pirkėjų daiktais – mobiliaisiais telefonais, piniginėmis ir rankinėmis.

Neoficialiais duomenimis, apsaugos darbuotojams dideliuose prekybos centruose pavyksta demaskuoti tik kas dešimtą vagį

Į Lietuvos rekordų knygą gali būti įrašyta 25-erių metų klaipėdietė Viktorija Raudonytė, kuri šių metų pavasarį už uostamiesčio parduotuvėse ir prekybos centruose vagianti buvo sulaikyta 81 kartą

Jeigu ilgapirštis pagautas su prekėmis, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio – 125 litų, jis baudžiamas administracine tvarka

Praėjusiais metais Europos Sąjungos teritorijoje vagišiai prekybos centrams padarė 32 milijardus eurų nuostolių. Mažiausiai tokio pobūdžio nusikaltimų – Šveicarijoje, daugiausia – Didžiojoje Britanijoje, kurią vejasi Rytų Europos valstybės

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.