Šiomis dienomis į Vilnių turėtų atvykti garsus Japonijos dokumentinių ir vaidybinių filmų kūrėjas Takošis Vatanabė (Takayoshi Watanabe) ir dar keliasdešimties Tekančios saulės šalies kūrybinių darbuotojų grupė. Sostinėje jau kitą savaitę japonai pradės filmuoti juostą „Vizos šešiems tūkstančiams gyvybių” apie Kaune rezidavusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą, Antrojo pasaulinio karo metais nuo mirties išgelbėjusį tūkstančius Europos žydų.
Buvusioje diplomato rezidencijoje veikiančio muziejaus direktorius Simonas Dovidavičius stebisi, kodėl filmo kūrėjai juostą filmuos ne autentiškose vietose Kaune, o sostinėje. „Manau, kad Kaune nufilmuotas dokumentinis vaidybinis filmas būtų tikroviškesnis”, – įsitikinęs Č.Sugiharos namų direktoriaus S.Dovidavičius.
Skolinosi nuotraukas ir dokumentus
Sostinės „Litexpo” parodų rūmuose šiuo metu darbininkai iš Lietuvos ir japonų interjero specialistai stato paviljonus, kuriuose juosta bus filmuojama pirmąsias kelias dienas. Kol kas pastatytos tik lengvų konstrukcijų sienos, artimiausiomis dienomis jos bus apmuštos tarpukario stilistikos sienų apmušalais. To meto Kauną primenančiuose paviljonuose bus pastatyti autentiški baldai. „Viską stengiamasi atkurti labai tiksliai, kad vaidybinis dokumentinis filmas būtų kuo tikroviškesnis”, – sakė viena būsimo filmo prodiuserių Lineta Žukauskienė.
Garsus japonų režisierius turi aiškią viziją, ką derėtų rodyti filme. Apsvarstę visus Lietuvos kino kompanijos pasiūlymus, japonai nusprendė, kad juostą derėtų filmuoti sostinėje. „Jie buvo atvykę ir į mūsų muziejų. Apžiūrėjo eksponatus, ypač domėjosi išlikusiais dokumentais, kontaktais, išgelbėtų žmonių nuotraukomis. Kai kurias pasiskolino. Matyt, panaudos filme”, – svarstė Kaune įsikūrusio muziejaus vadovas.
Japonai iš pradžių svarstė galimybę filmuoti autentiškoje aplinkoje, tačiau apžiūrėję muziejų tokios minties atsisakė. „Matyt, nusprendė, kad siauruose kambarėliuose būtu sunku sutalpinti filmavimo techniką”, – sakė S.Dovidavičius.
Taupo lėšas
Kol į Lietuvą nėra atvykęs filmo režisierius, UAB „Baltijos filmų paslaugos” atstovai nesiryžta komentuoti, kodėl juostos autoriai pasirinko sostinę, tačiau spėja, kad tokiam sprendimui galėjo turėti įtakos ne itin didelis filmo biudžetas. „Japonai Lietuvą visų pirma suvokia kaip mažą Europos šalį, o tarp Kauno ir Vilniaus jie deda lygybės ženklą. Japonų auditorijai nėra skirtumo, kuriame mieste vyko veiksmas. Nors filmo kūrėjai žavėjosi ir Kauno, ir Vilniaus architektūra, tačiau galiausiai pasirinko sostinę”, – pastebėjo filmo prodiuserė.
Filmo kūrėjams apie japonų diplomato žygdarbius pasakojo ne tik prodiuseriai, bet ir muziejaus vadovas. Taip pat buvo akcentuojamos istorinės aplinkybės, kurios Kaunui lėmė tapti šalies sostine. „Japonai pratę taupyti, o Kaune reikėtų apgyvendinti ir lietuvių komandą, kuri dirbs kuriant filmą. Sostinėje juostos statymas atsieis gerokai pigiau”, – sakė filmo prodiuserė.
Netrūks interpretacijų
Didžioji vaidybinės dokumentinės televizijos dramos dalis bus filmuojama A.Puškino muziejuje Markučiuose, Verkių rūmuose, Vilniaus gatvėse ir geležinkelio stotyje, o Kaune planuojama filmuoti panoraminius miesto vaizdus.
„Iš pradžių japonai norėjo filmuoti tik autentiškus eksterjerus, kokių negalėtų rasti Japonijoje, tačiau režisieriui taip patiko Lietuva, kad nuspręsta čia nufilmuoti beveik visas filmo scenas, net ir su japoniškų interjerų dekoracijomis”, – sakė L.Žukauskienė. Tiesa, vieną dieną filmavimo darbai vyks ir Japonijoje.
Nors filmas atkurs tikrus įvykius apie japonų diplomatą, kuris 1939-1940 metais, reziduodamas Kaune, rizikuodamas savo diplomatine karjera ir gyvybe, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydams išdavė per 6 tūkstančius tranzitinių vizų, kurios padėjo jiems išsigelbėti – per tuometinę Sovietų Sąjungą patekti į Japoniją ir taip išvengti holokausto, tačiau režisierius pasilieka teisę kai kuriuos įvykius interpretuoti.
„Naujasis filmas bus grindžiamas tikrais istoriniais faktais, tačiau jis bus su vaidybiniais elementais, o režisieriui leista sukurti savo viziją, – sakė filmo prodiuserė. – Reikia pripažinti ir tai, kad ir kaip kamera galėtų apgauti žiūrovą, Japonijoje neįmanoma sukurti Lietuvos”.
Filmuosis ir lietuviai
Maždaug valandos trukmės biografiniame filme Č.Sugiharą ir jo žmoną Jukiko vaidins garsūs japonų aktoriai. Filme taip pat vaidins apie dešimt lietuvių aktorių, kurių pavardžių prodiuserė dar nenorėjo skelbti, kol su jais nepasirašytos sutartys. Kai kurie iš jų vaidins žydus, po karo ieškojusius savo gelbėtojo, ir vyks filmuotis į Japoniją. „Kone visi Lietuvos aktoriai kalbės lietuviškai. Beje, režisieriui labai patiko jų vaidyba”, – sakė filmo prodiuserė.
Filme bus panaudoti ir archyviniai kadrai, kuriuose užfiksuota Antrojo pasaulinio karo pradžia, taip pat vaizdai iš Mandžiūrijos, kur prieš atvykdamas į Europą dirbo Č.Sugihara.
Filme atsispindės ir kiti diplomato gyvenimo faktai, kai jis pats turėjo atlaikyti likimo smūgius. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje diplomatas buvo kalinamas karo belaisvių stovykloje Rumunijoje, o po karo buvo atleistas iš visų pareigų Japonijos užsienio reikalų ministerijoje. 1968 metais vienas diplomato išgelbėtų žmonių surado Č.Sugiharą, kuris vėliau lankėsi Izraelyje kaip garbės svečias. 1985 m. Č.Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Jau po diplomato mirties jo gimtajame mieste Japonijoje buvo atidengtas memorialas.
Pasak L.Žukauskienės, Lietuvos žiūrovai naująjį televizijos filmą pamatys tuo atveju, jeigu šia juosta susidomės kuri nors mūsų šalies televizija. „Kol kas nė viena televizija nepareiškė norinti jį įsigyti”, – sakė filmo prodiuserė.
Remigijus Jurgelaitis