Rugpjūčio 5 d. kinuose pradedama rodyti juosta „Tamsus vanduo” – dar vienas įrodymas, kad kino pasaulyje iš naujo atgimė siaubo filmai. Primityviais bandymais išgąsdinti Holivudas jau seniai visiškai nustekeno šio žanro darbus, kurie ir anksčiau sunkiai prasiverždavo iš B lygio filmų ribos. Situacija pasikeitė atsigrežus į Rytus, kur žiūrovus prikausto tylus, magiškas, psichologiją ir vaizduotę veikiantis siaubas. Kritikų teigimu, būtent šiai kategorijai priklauso Japonijoje gimęs ir talentingo brazilų režisieriaus W. Salleso bei „Oskaro” laureatės J. Connelly perkurtas „Tamsus vanduo”. Užsienio spaudoje šis filmas lyginamas su retais Holivude sukurtais siaubo šedevrais, kurie sulaukė netgi pačių aukščiausių apdovanojimų. Pateikiame keturių filmų sąrašą, į kuriuos, kritikų nuomone, gali lygintis juosta „Tamsus vanduo”.
„Avinėlių tylėjimas”
Juosta, laikoma šio žanro filmų „krikštatėviu”, atskleidusi subtilų, kraupų ir tuo pat metu žmogišką Hanibalo Lekterio pasaulį. Nors daugelio vadintas psichologiniu trileriu, o iš tiesų pati tikriausia siaubo juosta yra vienintelis šio žanro darbas, laimėjęs „Oskarą” kaip geriausias filmas. Į kino istoriją „Avinėlių tylėjimas” įėjo kaip trečias filmas, gavęs 5 pagrindinius „Oskarus”, kuriuos atsiėmė A. Hopkinsas, J. Foster, režisierius J. Demme’as ir scenarijaus autorius T. Tally’is.
„Šeštasis pojūtis”
1999 m. fenomenas, užkariavęs visus kino teatrus. Šiuo darbu karjerą pradėjo indų režisierius M. Nightas Shyamalanas, jaunasis Haley’us Joelas Osmentas ir naujoje šviesoje sužibėjo B. Willisas. „Šeštasis pojūtis” prikėlė tobulesnį, rafinuotą siaubą ir tapo tikra atgaiva tarp tuo metu dominavusių aktyvių, paaugliams skirtų siaubo filmų. Klasika tapo berniuko ištarta frazė „I see dead people”. Tai vienas iš nedaugelio siaubo filmų, sulaukęs dėmesio „Oskarų” apdovanojimuose. Nors šis darbas neparsivežė nė vienos statulėlės, jis buvo nominuotas geriausio filmo, režisieriaus, antraplanių aktorių, scenarijaus kategorijose.
„Švytėjimas”
Klasikinis S. Kubricko darbas, pačia kraupiausia forma vaizduojantis šeimos subyrėjimą, kurį lėmė gyvenimas izoliuotame, vaiduokliškame viešbutyje. Režisierius meistriškai perteikė klaustrofobišką pojūtį iš tiesų erdvioje aplinkoje. Atskirų pagyrų vertas pagrindinį vaidmenį atlikęs Jackas Nicholsonas, sukūręs vieną iš įsimintiniausių vaidmenų savo karjeroje, kurį kažkodėl „pražiopsojo” „Oskarus” skirianti komisija.
„Egzorcistas”
Daugelio žiūrovų „Egzorcistas” laikomas vienu baisiausių kada nors sukurtų filmų, kuriame dažnai garso efektai sukelia daugiau baimės nei vaizdas. Šiame filme susilieja gilūs veikėjų charakteriai, realumo pojūtis ir dokumentikos žanro bruožai. Apie tikėjimą filme kalbama klasikine forma – tai gėrio kova prieš velnią. „Egzorcistas” gavo „Oskaro” 10 nominacijų, tačiau laimėjo tik du apdovanojimus už geriausiai adaptuotą scenarijų ir garsą.