Šiemet Kauno daugiabučių gyventojai renovacijai skirs 9 mln. litų – mažiausiai iš keturių didmiesčių
Kauno miesto tarybos Savivaldos ir ekonomikos komitetas iš daugiabučių bendrijų rėmimo fondo vakar paskyrė paramą 48 bendrijoms. Tačiau būgštaujama, kad gyventojai neišnaudos visos šiais metais iš miesto biudžeto numatytos sumos.
Kauno valdžia neteikia paramos bendrijoms, kurios pretenduoja į Vyriausybės būsto modernizavimo programos lėšas. Tuo tarpu Būsto paramos agentūros vadovas mano, kad Savivaldybės administracija galėtų padėti aktyviausiems gyventojams įveikti pradinius projektų rengimų etapus, kaip tai daro kitų didmiesčių savivaldybės.
Sutvarkė pelijančias sienas
Partizanų gatvės 88-ajame name šiais metais už gyventojų ir Vyriausybės lėšas apšiltintos galinės namo sienos, atnaujinta stogo danga, blokų siūlės. Bendrijos pirmininkė Salomėja Stašauskienė sakė, kad gyventojams teko išleisti 19 tūkst. litų auditui, kuris nustatė, kokius darbus reikės atlikti ir kiek tai kainuos, rengti techninį ir investicinį projektus. Didžiąją dalį lėšų bendrija buvo sutaupiusi iš mokesčio namo ūkio reikmėms. Pastato renovacija kainavo 118 tūkst. litų. Iš jų 30 proc. padengė Būsto agentūra.
„Daugiau kaip prieš 30 metų statytas namas jau buvo susidėvėjęs, – pasakojo S.Stašauskienė. – Pastato gale esančių butų sienos nuo drėgmės pelijo, atšokdavo tapetai, per blokų siūles per lietų sunkdavosi vanduo”.
Pasak pirmininkės, penkių aukštų ir keturių laiptinių namo gyventojai už 10-čiai metų paimtą paskolą kas mėnesį vidutiniškai moka apie 20 litų. „Pusė šeimų iškart sumokėjo visą sumą, todėl joms nepriskaičiuotos palūkanos, daugelis sumokėjo pusę reikiamos sumos”, – sakė pirmininkė.
S.Stašauskienė neslėpė, kad įkalbėti gyventojus renovuoti seną namą buvo nelengva. „Vyresnio amžiaus žmonės nieko nenorėjo girdėti apie remontą, kai kurie net grasino teismais”, – kalbėjo ji. Tik pusė gyventojų sutiko investuoti savo lėšas.
Kaip sakė Būsto agentūros Kauno regiono vyriausioji konsultantė Jolita Maženienė, šiais metais Kaune bus baigta renovuoti 10 daugiabučių, dar 6 namuose prasidėjo remonto darbai.
Atsilieka nuo kitų
Kauno daugiabučių bendrijos iš kitų didmiesčių vangiausiai naudojasi galimybe gauti 30 proc. Vyriausybės paramos būstams atnaujinti. Kaip sakė Būsto agentūros direktorius Valius Serbenta, šiais metais į agentūrą dėl paramos kreipėsi 24 miesto ir rajono daugiabučių bendrijos. Bendra jų investicinių projektų vertė – 9,2 mln. litų. „Palyginti su kitais didžiaisiais miestais, tai labai mažai”, – sakė V.Serbenta. Klaipėdoje 37 namai skirs 19,6 mln. litų, Panevėžyje 89 daugiabučiai bus renovuoti už 22 mln., Vilniuje 62 namai – už 26 mln.
„Bendrijų aktyvumas priklauso ir nuo vietinės valdžios paramos, – mano direktorius. – Vilniaus savivaldybės administracija iš pradžių apmokėdavo visas audito, techninio ir investicinio projektų išlaidas, o ir dabar kompensuoja 15 proc. Panevėžyje jau seniai bendrijoms padeda butų ūkio tarnyba, kuri apsiima administruoti Vyriausybės gaunamą paramą”. Kauno valdžia turi daugiabučių rėmimo fondą, tačiau bendrijoms, gavusioms Vyriausybės paramą, iš jo lėšų neskiriama.
Brangiausius investicinis projektus rengia klaipėdiečiai. Jų vidutinė renovacijos sąmata vienam namui – 532 tūkst. litų. Vilniuje tam vidutiniškai skiriama 421 tūkst., Kaune – 385,5 tūkst., Panevėžyje – 249 tūkst. litų.
Miesto valdžios fondas nepasitvirtino
Vakar Kauno miesto tarybos Savivaldos ir ekonomikos komitete nuspręsta paremti 48 bendrijas, kurioms bus paskirta 170 tūkst. litų. Kauno miesto tarybos narys, Namų savininkų bendrijų rėmimo fondo tarybos pirmininkas Eligijus Dzežulskis-Duonys pripažino, kad miesto valdžios pasirinktas bendrijų paramos būdas nedavė laukto efekto – bendrijos aktyvesnės netapo. „Iš 350 tūkst. litų šiais metais bendrijoms pagal prašymus kol kas skyrėme tik pusę šios sumos. Iki gruodžio dar tikimės sulaukti prašymų už 2005 ir 2006 metais bendrijose atliktus darbus”, – sakė jis.
Iš fondo galima gauti 30 proc. kompensaciją rengti kiemų detaliuosius planus, atnaujinti šilumos mazgus, atgauti pusę sumokėtos sumos už bendrijos įsteigimą, avarijų likvidavimo darbus. „Daugiausia sulaukiame prašymų padengti dalį išlaidų naujai stogų dangai”, – sakė E.Dzežulskis-Duonys.
Politikas teigė, kad miesto Tarybai siūlys fondo lėšas skirti tik siekiančioms Vyriausybės paramos bendrijoms. „Pamatėme, kad didesnis efektas bus, jei skatinsime ne smulkius darbus, o kapitalinį namų remontą, – kalbėjo jis. – Kitais metais siūlysime iki 10-15 proc. prisidėti prie Vyriausybės skiriamos paramos renovuoti daugiabučius, taip pat visiškai padengsime bendrijų steigimo išlaidas, kurios sudaro 300 – 400 litų”.
Iš 5 tūkst. Kauno daugiabučių bendrijoms priklauso tik ketvirtadalis. Apie 10 proc. gyvenamųjų namų yra avarinės būklės.