Šiandien garbingą jubiliejų švenčianti viena seniausių šalies žmonių, 110 metų sulaukusi Julė Ripinskaitė, sunkiai apsieina be darbo.
Pasak senolę, gyvenančią „Caritas” globos namuose prie Marijos Taikos Karalienės parapijos, prižiūrinčių žmonių, ji buvusi labai darbšti – dar ir dabar negalinti gulėti sudėjusi rankų, siekianti ką nors laikyti, čiupinėti.
Ilgaamžės draugė ponia Vanda pasakoja, kad šioji mėgusi nerti bei siūti, gyvenusi ūkiškai – paršeliai bei karvės buvę sotūs, gerai prižiūrėti.
1896 metais Kelmėje gimusi ir vaikystėje gyvenusi Tarvainių kaime visų dabar Julyte vadinama senolė turėjo septynias seseris bei brolius. Dar keli vaikai mirę maži. 1864-aisiais gimęs Julytės tėvas tarnavo carienės Jekaterinos pulke Petrograde.
Nuo šešerių metų Julytė dirbo – ganė žąsiukus, vėliau prižiūrėjo seserų vaikus, gyveno vis kitose šeimose, pati neištekėjo, neįgijo ir jokio išsilavinimo. Iš seserų pasakojimo žinoma, kad ji buvo linksmo būdo ir geros širdies, mylėjo vaikus, gyvulėlius, buvo pamaldi, mėgo puoštis, šokti ir dainuoti. Senolė dar ir dabar mėgsta padainuoti, meldžiasi. Nors ji jau sunkiai kalba, tačiau tai, kas jai sakoma, supranta. Dažnai senolę globos namuose aplanko dukterėčia.
Garbaus amžiaus – 94 metų – jau yra sulaukusi vienintelė dar gyva Julytės sesuo Petrutė. Tėvai taip pat buvę ilgaamžiai, mirė netrukus po karo.
Uostamiestyje šiuo metu gyvena 6 ilgaamžiai. 110 metų šiemet, lapkričio mėnesį, sukanka dar vienam iš jų – Antipui Liniovui.