Ūkininko pažymėjimas garantuoja ir statybų lengvatas, ir galimybę pasinaudoti ES parama
Pastaruoju metu vis daugiau tautiečių pageidauja tapti ūkininkais. Tačiau ne dėl to, kad dirbtų žemę ir tuo verstųsi, o tam, kad pasinaudodami lengvatomis pasistatytų namus ir gautų ES paramą.
Ūkininko pažymėjimas leidžia be jokių suvaržymų susiręsti namą ir didmiesčio pakraštyje, ir vaizdingoje vietoje prie ežero. Tarp tokių „popierinių” ūkininkų galima rasti ir labai garsių asmenų pavardžių.
Naikino suvaržymus, paliko spragas
Kai kurie nekilnojamojo turto prekeiviai nesivaržydami siūlo statyboms įsigyti nuo kelių iki keliasdešimties arų žemės sklypus, nors juose galima užsiimti tik žemės ūkio veikla.
Tarpininkai būsimus pirkėjus ramina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus žemės ūkio paskirties sklypuose savininkams bus galima be vargo pasistatyti gyvenamąjį namą – prieš tai tereiks tik išklausyti formalius kursus ir išlaikius egzaminą tapti ūkininkais.
Gavus ūkininko pažymėjimą, galima iš karto pradėti statybas, nesvarbu, ar sklypas įsigytas didmiesčio pašonėje, ar vaizdingoje vietoje prie ežero.
Tam nereikės nei keisti žemės paskirties, nei rengti detaliųjų planų – viso to, kas taip gąsdina būsimus statytojus, ne tik dėl to, kad užima daug laiko ir kainuoja nemažai pinigų.
Tokios lengvatos egzistuoja jau pastaruosius ketverius metus, kai 2002 metais buvo pakeisti keli teisės aktai, tarp jų – ir Ūkininko ūkio įstatymas.
Iki tol buvo kur kas sunkiau įregistruoti ūkį, o tai padarius statybos buvo leidžiamos tik su tam tikromis sąlygomis, kurių svarbiausia – sklypo plotas turėjo būti ne mažesnis kaip 1 ha.
Žemės ūkio specialistai pripažįsta, kad tokios nuostatos buvo labiausiai nepalankios specializuotiems ūkiams, kurių plotas mažesnis kaip 1 ha.
Pakeitus įstatymus, ūkininkams liko mažiau suvaržymų, tačiau atsiradusiomis lengvatomis greitai ėmė naudotis miestiečiai, su žemės ūkiu neturintys nieko bendro.
Maža to, paaiškėjo, kad tokie „popieriniai” ūkininkai nesivaržydami pretenduoja į ES fondų paramą.
Dirbti žemės nebereikia
„Apmaudu, kad mūsų šalyje ūkininkais gali tapti bet kas – tereikia išklausyti kursus ir išlaikyti egzaminus, kurie kartais net nusiperkami. Mes esame prieš, kad bet kas, turintis vos kelis arus, gali tapti ūkininku, nes iš tiesų jis žemės nedirba”, – „Kauno dienai” teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.
Anot jos, įstatymų pataisos, leidžiančios ūkininkais tapti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turimos žemės ploto, sudarė galimybę kelių hektarų teritorijas suskaidyti mažais sklypais, kuriuos taip pat valdo vadinamieji ūkininkai.
„Pasinaudojus šiuo įstatymu, visos paežerės, kitos gražiausios vietos buvo supirktos. Jas valdo fiktyvūs ūkininkai, nedirbantys žemės ūkyje. Žmonės nusiperka po 10, 15 arų ir be jokių detaliųjų planų, nekeičiant žemės paskirties, statosi namus. Akivaizdu, kad jie tampa ūkininkais tik dėl to, kad be vargo pasistatytų namus, o ne užsiimtų žemės ūkiu”, – apgailestavo G.Staliūnienė.
Ūkininkų sąjungos narių nuomone, tokios lengvatos, taip pat ir išmokos bei ES parama turi pasiekti tik tuos ūkininkus, kurie dirba žemę ir tuo verčiasi.
„Kol Lietuva nebuvo ES narė, mūsų šalies žemdirbiai savo produkciją realizuodavo aukštesnėmis kainomis, todėl ūkiai gaudavo daugiau pajamų. Lietuvai įstojus į ES, žemės ūkio produkcijos kainos krito, o ūkininkams kaip kompensacijos pradėtos mokėti tiesioginės išmokos. Tokia kaimui numatyta parama turi būti skirta tiems, kurie augina duoną, o ne tiems, kurie tik turi žemės”, – įsitikinusi organizacijos vadovė.
Iškreipia statistiką
Kai kurie „popieriniai” ūkininkai net deklaruoja pasėlius ir gauna papildomas išmokas. Anot G.Staliūnienės, pasėlius deklaruoja apie 230 tūkst. ūkininkų, o duomenys patikrinami tik apie 14 proc. iš jų, tad daugumai fiktyvių ūkininkų pavyksta išvengti tikrintojų vizitų. Nederlingų žemių savininkams toks turtas virsta neblogu pajamų šaltiniu, mat ūkininkai gauna kompensacijas ir už nederlingą žemę.
Sąjungos vadovė vardija ir daugiau įstatymų spragų, kurios leidžia fiktyviems ūkininkams lobti. Pakanka užregistruoti ekologinį ūkį, kuris garantuos dar didesnes pajamas, nors ekologišką produkciją pakaks auginti savo reikmėms.
Mūsų šalies ūkininkai sunerimę dar ir dėl to, kad fiktyvūs ūkiai iškreipia ES institucijoms siunčiamus statistikos duomenis.
Ūkininkų, užsiregistravusių tiesioginėms išmokoms gauti, yra priskaičiuojama apie 220 tūkstančių, dar beveik 90 tūkst. yra įtraukti į ūkininkų ūkių registrą.
Anot G.Staliūnienės, ūkininkų, kurie žemės ūkiu užsiima kaip verslu ir yra PVM mokėtojai, Lietuvoje priskaičiuojama vos 10 tūkst.: „Mūsų šalyje reali žemės ūkio statistika yra visiškai kita. Ją iškreipia fiktyvūs, vos kelis arus žemės turintys „ūkininkai”.
Į Ūkininkų ūkių registrą įtraukti asmenys gali užsitikrinti ir daugiau mokestinių lengvatų: pagal deklaruotą žemės plotą įsigyti pigesnio dyzelino, už hektarą gauti tiesiogines išmokas.
Ūkis iš kelių arų
Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Rasa Žukauskienė teigė jau daugiau kaip metus stebinti tendenciją, kad pakaunėje dažniausiai registruojasi nedaug žemės turintys ūkininkai.
„Akivaizdu, kad mažame žemės plote ūkininkavimu tikrai niekas neužsiims, tačiau tokie asmenys pateikia kursų išklausymo pažymėjimus, ir pagal įstatymą privalome juos įregistruoti kaip ūkininkus” , – teigė specialistė.
Pasitaikė atvejų, kai ūkininkais tapdavo vos kelis arus žemės turintys gyventojai. Ypač nemažai tokių atsirado su Kauno miestu besiribojančiose teritorijose.
„Tokie maži plotai liudija, kad ūkis registruojamas tikrai ne žemės ūkio veiklai, nes net ir braškėms auginti reikia daugiau žemės”, – pridūrė R.Žukauskienė.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkininkų ūkių ir žemės ūkio technikos registrų skyriaus vedėjas Vytautas Navickas net neabejoja, kad aplink didmiesčius besikuriančiuose gyvenamųjų namų kvartaluose jau gyvena arba dar kuriasi „popieriniai” ūkininkai.
„Sakyčiau, kad aplink Vilnių šiuo metu namus statosi tik tokie ūkininkai”, – teigė pašnekovas, atsižvelgdamas į gana mažus tokių ūkininkų valdomus žemės plotus.
Rengiamos pataisos
Ūkių registro duomenimis, vidutinis ūkis Lietuvoje siekia apie 12 ha, tačiau jeigu būtų išbraukti mažažemiai „ūkininkai”, šis rodiklis padidėtų iki 20 ha. Tarp daugiau kaip 90 tūkst. registre užregistruotų ūkių „popierinių” savininkų galėtų būti apie 1,5 tūkstančio.
„ES mastais Lietuvoje ūkiai yra labai maži. Dėl to nuolatos turime aiškintis Briuselyje”, – teigė Ūkininkų ūkių ir žemės ūkio technikos registrų skyriaus vedėjas V.Navickas.
Tokią padėtį jau planuojama keisti. Iki metų pabaigos tikimasi galutinai baigti derinti įstatymų pataisas ir jas teikti svarstyti Vyriausybei. Rengiamose pataisose numatyta, kad gyvenamąjį būstą bus galima suręsti tik turint ne mažiau kaip 1 ha žemės plotą ir 50 proc. pajamų gauti iš žemės ūkio, gamybinius pastatus bus galima statyti ne mažesniame kaip 0,5 ha žemės plote ir taip pat pusę pajamų būti užsitikrinus iš žemės ūkio.
Įstatyme ketinama įteisinti dar vieną nuostatą, kad žemės ūkio paskirties žemės nebebus galima skaldyti į mažesnius kaip 1 ha plotus.
Pasigirdus įspėjimams, kad artimiausiu metu šios įstatymų spragos bus kamšomos, registro tvarkytojai sulaukė atvirų gyventojų klausimų, ar jie dar spėsią įregistruoti ūkius ir pasistatyti namus.
Beje, Ūkininkų ūkių registro duomenys nėra viešai prieinami. Norint žvilgtelėti į ūkininkų pavardes, tektų gauti ne vienos valdžios institucijos leidimą, prieš tai nurodžius, kam tokie duomenys bus naudojami.
Valdininkai irgi „ūkininkauja”
Ūkininkų sąjungos vadovė G.Staliūnienė pasidžiaugė, kad valdžia jau suskubo rengti pataisas ir keisti šią ydingą tvarką. Organizacija taip pat siūlo, kad ūkininkas turėtų valdyti ne mažiau kaip 1 ha žemės viename plote, jog čia galėtų pasistatyti ūkinius pastatus ir gyvenamąjį namą. Įstatyme turėtų būti numatytos kelios išimtys, taikomos specializuotiems, sakykim, daržininkyste, užsiimantiems ūkiams.
Žemės ūkio specialistai ragina numatyti išimtis jauniesiems ūkininkams, kuriems, įteisinus būtinybę gauti pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali kilti problemų statantis namus.
Buvęs ūkininkas, o dabar Seimo narys Kazys Starkevičius teigė, kad Seimo Kaimo reikalų komitete jau buvo svarstomas klausimas, kaip sustabdyti ant žemės ūkio paskirties žemės besitęsiantį statybų bumą ir į miestus nuplaukiančią ES paramą.
„Skaudžiausia girdėti, kad kaimui, žemės ūkiui skirtos lėšos atitenka netikriems ūkininkams, kurie turi žemės, bet nieko neaugina. Statistika liudija, kad iš beveik 30 mln. litų, ES skirtų kaimo turizmo plėtrai, 97 proc. paramos atiteko miestiečiams, užsiimantiems verslu, o tik 3 proc. – tikriems kaimo žmonėms” , – teigė K.Starkevičius.
Anot parlamentaro, kaimo turizmui numatytą ES paramą, viršijusią 1 mln. litų, gavo ne tik buvęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška, bet ir buvęs Seimo Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis, žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės marti Anastazija Prunskuvienė ir kiti ūkininkais besivadinantys asmenys, tačiau neturintys nieko bendra su žemės ūkiu.
„Manau, kad skirstant ES paramą, taip pat reikėtų numatyti papildomus kriterijus, kurie garantuotų, kad ji patektų kaimui, o ne apsukriems verslininkams. Galbūt vertėtų numatyti, kad tik tam tikrą metų skaičių ūkininkaujantis asmuo ir gaunantis iš to pajamas gali pretenduoti į ES lėšas. Kontrolei svertų būtų galima surasti, tik gaila, kad iki šiol į tai buvo žiūrima pro pirštus”, – svarstė parlamentaras.
K.Starkevičius, piktindamasis, kad ES fondų finansavimą užsitikrino nemažai valdininkų, pats teigė šios paramos nesieksiąs, nors jo žmona vadovauja vienam didžiausių Kauno rajone ūkių.