Plastiko tara – spąstai gamintojams

Verslininkai piktinasi kitais metais įsigaliosiančiu mokesčiu už PET pakuotę, nors jo nemoka kitos ES šalys

Lietuvos valdžia, sunkiai įgyvendinanti rūšiuotų atliekų surinkimo normas, sugalvojo naują užduotį, kurios vengia net Europos Sąjungos senbuvės: surinkti ir perdirbti ketvirtadalį į rinką išleidžiamų plastiko (PET) pakuočių arba taikyti jai taršos mokestį. Todėl kitais metais gali brangti šioje taroje parduodamos maisto prekės, gėrimai, kai kurie kiti produktai.

Verslininkai piktinasi, kad Seimas, priimdamas įstatymus, negalvoja apie jų įgyvendinimą, o atsakomybę krauna ant gamintojų pečių.

Gąsdina nuostoliai

Aplinkos ministerija paskelbė, kad nuo kitų metų reikės surinkti ne tik 25 proc. plastiko, bet ir tiek pat PET taros. Gamintojai, nepateikę pažymos, kuri liudytų apie surinktą panaudotos jų produkcijos pakuotės kiekį, turės mokėti taršos mokestį – 2 litus už kilogramą PET pakuotės.

„Net neįsivaizduoju, kodėl šis įstatymas priimtas ir kam jis naudingas, – kalbėjo „Druskininkų Rasa“ generalinis direktorius Gediminas Rušas. – Suprantu, kad plastiko pakuotės teršia gamtą, tačiau reikia galvoti apie jo surinkimo sistemos efektyvumą, o ne krauti viską ant verslininkų pečių“.

Pasak G.Rumšo, gaiviųjų gėrimų ir kitų produktų plastiko pakuotę naudojantys gamintojai neišvengs padidėjusių išlaidų. „Jei ir įvykdysime didžiulę šios pakuotės surinkimo normą, teks mokėti didelę sumą antrinių žaliavų perdirbėjams ir surinkėjams. Kiek žinau, ši paslauga gali kainuoti apie tūkstantį litų už toną surinktos PET pakuotės. Pavyzdžiui, mes per metus išleidžiame apie 100 tonų PET butelių, vadinasi, turėsime apie 250 000 litų papildomų išlaidų“. Gamintojai neatmeta galimybės, kad brangs PET taroje parduodama produkcija, nes jau dabar ji sudaro apie trečdalį gaminio kainos.

Nacionalinės gėrimų asociacijos vykdančioji direktorė Zita Pagirskienė sako, kad mažesniems gamintojams dar vienas mokestis gali tapti bankroto priežastimi. „Įdomiausia, kad EK direktyvos dėl pakuočių surinkimų užduočių visai neišskiria PET taros, – stebėjosi ji. – Vakarų Europoje, kur daug efektyvesnė atliekų rūšiavimo sistema, nesiryžtama išskirti šios pakuotės, nes jos surinkimo kaina yra labai didelė“.

Perdirbėjai pritaria verslininkams

Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijos vykdantysis direktorius Aloyzas Gaudutis mano, kad surinkti reikiamą PET pakuočių kiekį bus labai sudėtinga. „Didžiuosiuose miestuose, kur yra rūšiuotų atliekų konteinerių, dar bus įmanoma surinkti šios taros. Bet ir ten dauguma jos patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir tampa netinkama perdirbti, – sakė jis. – Manau, kad šis įstatymas pernelyg ankstyvas – jį buvo galima priimti ne anksčiau kaip po penkerių metų“.

Pasak A.Gaudučio, Vyriausybė pati turėtų daug investuoti į gyventojų švietimą, skatinantį rūšiuoti atliekas. „Pavyzdžiui, Austrijoje 15 metų iš biudžeto kiekvienam piliečiui kasmet tekdavo po 8 eurus, kurie buvo skiriami šiukšlių rūšiavimo propagandai, – kalbėjo vykdantysis direktorius. – Tuo tarpu mūsų valdžia pateikė akibrokštą verslininkams, tikėdamasi, kad šie kaip nors susidoros“.

A.Gaudutis neslėpė, kad panaudotų pakuočių surinkimo ir perdirbimo įmonėms griežti valdžios reikalavimai žada didesnes pajamas. „Tačiau žiūrint plačiau, ekonomikai nieko gero nebus, kai pradės bankrutuoti vietiniai nealkoholinių gėrimų gamintojai“, – mano jis.

A.Gaudutis kol kas negalėjo pasakyti, kiek gamintojai turės mokėti atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovėms už reikalaujamą surinkti pakuočių kiekį. „Kol kas sunku prognozuoti, ar tai bus 1000 ar 800 litų už toną, bet nuostolingai mūsų asociacijos įmonės dirbti nenorės“, – sakė A.Gaudutis.

Tikisi sumažinti taršą

Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis mano, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistemą turi kurti patys verslininkai ir savivaldybės. „Toliau įgyvendinant pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, kuri paremta gamintojo atsakomybės principu, pakuočių atliekų surinkimas visose savivaldybėse tikrai didės ir sistema taikant ekonomines priemones bus sukurta“, – tikisi jis.

A.Spruogio teigimu, ES direktyvos nustato tik bendruosius pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimus ir užduotis. „Valstybės, atsižvelgdamos į šias užduotis ir į esamą pakuočių atliekų tvarkymo situaciją, pačios nusprendžia, kokių priemonių tikslinga imtis, siekiant įgyvendinti užduotis. PET tara sudaro didelę atliekų dalį, jos yra viena didžiausių vizualios taršos šaltinių miškuose, paežerėse ir kitose žmonių gausiau lankomose vietose, – kalbėjo jis. – Nustačius mažesnę užduotį vienai iš plastikinių pakuočių medžiagų (PET, polietilenui ar kitoms), reikėtų atitinkamai padidinti užduotį kitoms plastikinių pakuočių medžiagoms“.

Tačiau viešosios atliekų tvarkymo konsultacijų įmonės „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Saulius Žvirblis tvirtina, kad visiškai nebuvo būtinybės išskirti PET taros iš kitų pakuočių. „Pagal EK direktyvas iki 2012 metų Lietuva turi perdirbti 22,5 proc. viso plastiko, todėl nesuprantama, kam reikėjo apsunkinti šią užduotį, išskiriant vieną iš plastiko rūšių“, – stebėjosi jis.

S.Žvirblis mano, kad tai bus tikras iššūkis verslui. „Iki šiol pakuočių surinkimo užduotys buvo įvykdomos dėl to, kad daug plastiko ir popieriaus surenkama prekybos centruose, kur išpakuojamos plastiko plėvelėse ir kartone atvežtos didmenininkų prekės. PET tara patenka į komunalinių atliekų srautą, o jų rūšiavimo sistema dar labai silpna. Be to, nėra šios pakuotės apskaitos – niekas tiksliai nežino, kiek jos išleidžiama į rinką, – sakė jis. – Mano nuomone, šis įstatymas naudingas tik atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonėms“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.