Gamta krečia išdaigas – spalio viduryje žiedais apsipylė paprastai pavasarį pražystančios purienos, žibutės, raktažolės.
Klaipėdos universiteto Botanikos sode šiuo metu žiedus išskleidė dar ir alyvos bei šilagėlės.
„Nėra čia jokios fantastikos. Šis ruduo – šiltas ir drėgnas. Be to, žemė po karštos vasaros įkaitusi.
Tie pumpurai, kurie pavasarį nepražydo, dabar sumanė išsiskleisti”, – paaiškino Botanikos sodo direktorė Rūta Žadeikienė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkei Audronei Galvonaitei atrodo, kad augalai išėjo iš proto.
„Sausą, karštą vasarą, kai dėl drėgmės stokos buvo sustojusi vegetacija, augalai, vaizdžiai tariant, buvo komos būsenos. Dabar jiems – komfortas: šilta ir drėgna. Augalai sumaišė sezonus. Turbūt pagalvojo, kad vėl pavasaris, – ėmė ir pražydo”, – šyptelėjo A.Galvonaitė.
Šį rudenį šalyje būta ir kitokių ženklų, verčiančių spėlioti, jog esame globalinio atšilimo liudininkai.
Gatvėse kai kur pražydo kaštonai, sodininkai didžiavosi išaugintais kaip niekada dideliais moliūgais, o ornitologai pastebėjo, kad paukščiai neskuba išskristi į šiltuosius kraštus.
„Kiekvienas gyvas organizmas reaguoja į klimato pokyčius. O jie – akivaizdūs. Nors Lietuva tradiciškai laikoma esanti perteklinio drėgnumo klimatinėje juostoje, tačiau pastaraisiais metais kartojasi karštos, sausringos vasaros. Rudenys – irgi šilti. Jei daugiametė vidutinė spalio temperatūra yra 7,2 laipsnio, tai šis mėnuo – daug šiltesnis”, – pastebėjo A.Galvonaitė.
Pavasario gėlių sužydėjimas rudeninei kasdienybei dovanoja romantikos, tačiau, klimatologės nuomone, tokie sezonus sumaišę augalai žiemą kentės.
„Gaila dabar žydinčių augalų. Jie nespės pasiruošti žiemai. Per šalčius kai kurie jų gali žūti”, – sielojosi A.Galvonaitė.