Spalio vidurys – pats laikas vasarines padangas keisti į tinkamesnes šaltajam sezonui
Kaip teigia saugaus eismo tarnybos specialistai, didesnė avarijų rizika dėl netinkamų padangų atsiranda anksčiau, nei iškrinta pirmasis sniegas. Ji iškyla ir termometro stulpeliui nukritus žemiau 7 laipsnių. Tada avarijos tikimybė net 6 kartus didesnė. Mat esant šaltesniam orui vasarinės padangos kietėja ir blogiau sukimba su kelio danga. Žemesnė nei 7 laipsniai vidutinė paros temperatūra, šalies hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, laikosi daugiau kaip pusę metų – nuo spalio 3-iosios iki balandžio 15 dienos. Taigi spalio vidurys – pats metas vasarines padangas keisti į tinkamesnes šaltajam sezonui. Juolab kad iš gerokai elastingesnio gumos mišinio gaminamos šiuolaikiškos žieminės padangos ne tik geriau sukimba su keliu, bet ir kelia ne ką didesnį triukšmą už vasarines. Todėl nedygliuotomis žieminėmis padangomis patartina važiuoti jau spalio mėnesį. Svarbu paisyti tik dygliuotų padangų naudojimo terminų – jas galima naudoti ne anksčiau kaip nuo lapkričio 1-osios.
Avarijų priežastys
Kasmet žiemą padažnėjančių nelaimių keliuose vien tik materialūs nuostoliai vertinami šimtais milijonų litų. Tokios tendencijos būdingos ne tik mums. Pavyzdžiui, Vokietijos saugaus eismo tarnybos duomenimis, 70 proc. visų automobilių avarijų lemia priežastys, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su padangomis ir kelio danga. Šalies Kelių eismo taisyklių (KET) nuostata reikalauja, kad šaltuoju ir slidžiuoju metų laiku, prasidedančiu nuo lapkričio pirmosios ir trunkančiu iki balandžio pradžios, būtų važinėjama su tinkamomis žiemai padangomis. Ši kategorija aprėpia ne tik žiemines, bet ir demisezonines, universalias padangos.
Neverta pasitikėti
Universalių padangų, ypač pagamintų nežinomų ar mažai girdėtų firmų, pasirinkimas reikalauja išskirtinio dėmesingumo, nes neaišku, ar jos išlaikys reikiamas savybes ant sniego bei ledo. Ne veltui liaudies išmintis sako, jog kas tinka viskam, tas netinka niekam. Universalios padangos prasčiau sukimba su kelio danga žiemą (gumos mišinys nepakankamai minkštas ir per mažai atsparus šalčiams). Greičiau jos dyla ir vasarą, nes gumos mišinys minkštesnis už vasarinių padangų. Neverta pasitikėti ir užrašu M+S. Tokiu kartais žymimos ir vasarinės padangos, jei gamintojas nori būti įleistas į JAV padangų rinką. Vadinasi, net ir vasarinės padangos gali būti paženklintos „purvo” ir „sniego” simboliu ir nepagrįstai įgyti universaliųjų statusą. Su tokiomis padangomis iš už Atlanto atgabentas automobilis iš tiesų liks „žiemą basas”.
Protektorius
Besirūpinantieji saugiu važiavimu turėtų pasitikrinti, kad padangų protektoriaus gylis būtų ne mažesnis kaip 3 milimetrai. Pastarasis reikalavimas netaikomas tik transporto priemonėms, kurių leidžiama maksimali masė didesnė nei 3,5 tonos. Protektoriaus gylį rekomenduojama tikrinti kas sezoną, nelygu važiavimo intensyvumas ir vairavimo stilius. Saugia padangų nusidėvėjimo riba specialistai laiko 4 mm gylio protektorių. Ignoravusieji šiuos reikalavimus ir dėl netinkamų padangų sukėlę avariją po lapkričio 10 dienos rizikuoja pakliūti į draudimo kompanijų nemalonę. Draudikai, išmokėję draudimo išmoką, vėliau dėl netvarkingos automobilio techninės būklės gali jos išsireikalauti iš vairuotojo regreso tvarka. Įstatymiškai žieminės padangos privalomos ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Latvijoje, Estijoje, iš dalies Šveicarijoje bei Austrijoje.
Tylesnės
Padangų gamybos technologijos nuolat tobulinamos. Iki šiol didžiausiu galvosūkiu padangų gamintojams išlieka ieškojimas optimalaus gumos mišinio, tinkamo šiltesnei oro temperatūrai pavasarį ir rudenį bei žiemos šalčiams. Europietiškos šiuolaikiškos žieminės padangos – gerokai tylesnės. Anksčiau padangose naudotas šiurkštus profilis keldavo triukšmą automobiliui riedant dideliu greičiu. Šiuolaikinės žieminės padangos „triukšmauja” ne ką daugiau už vasarines. Padidėjo ir jų greičio indeksas. Jei pagal ankstesnes technologijas pagamintomis žieminėmis padangomis buvo rekomenduojama važiuoti ne greičiau kaip 160 km/h, dabartinės užtikrina saugų važiavimą net 190 km/h ir didesniu greičiu.
Pritilo ginčai
Žiemai tinkamesnės kuo siauresnės padangos – spaudimo jėga koncentruojama į mažesnį plotą, todėl padanga geriau sukimba su slidžiu keliu, automobilis lengviau pajuda iš vietos, sutrumpėja stabdymo laikas ir kelias. Važinėjant ilgesniais atstumais ir didesniu greičiu, patartina įsigyti kryptinio protektoriaus padangas, geriau išstumiančias sniegą ar vandenį. Liaujasi ginčai, kurios padangos – dygliuotos ar nedygliuotos – žiemą tinkamesnės. Pasak „Michelin” atstovo Algio Čiblio, galą „spygliuotoms” diskusijoms padarė ne tiek nuogąstavimai, kad dygliuotomis važinėti netrukus bus uždrausta, kiek aukštos kokybės žieminės padangos be dyglių, savybėmis ne tik prilygstančios, bet dažnai ir lenkiančios dygliuotuosius analogus.
Silicis
Dažnas gamintojas pabrėžia, kad vienų ar kitų padangų gumos sudėtyje yra silicio. Ši medžiaga leido pagerinti žieminių padangų savybes. Jos ne tik geriau sukimba su keliu, trumpina stabdymo atstumą, bet ir mažina degalų sąnaudas bei pailgina padangų naudojimo laiką. Teiginys, kad žiemą pakanka pakeisti padangas tik ant varomosios ašies – klaidingas. Jei žieminėmis pakeičiamos tik vienos ašies padangos, o kita ašis liks su vasarinėmis, stabdant ar posūkyje viena iš ašių praras sukibimą su keliu, ir automobilis taps nevaldomas.
Galvosūkis
Šalyje siūlomų žieminių padangų asortimentas labai platus – atstovaujama visiems didiesiems padangų gamintojams, todėl rinkoje greitai pasirodo naujovės. Iš tokios gausos išsirinkti padangas tikrai nėra paprasta. Pirmiausia reikėtų pagalvoti, kokiais keliais bus daugiau važinėjama – miesto ar užmiesčio, magistralėmis ar krašto, nuvalytais ar užneštomis sniegu laukų provėžomis. Regioniniai keliai blogiau prižiūrimi, juose didesnė plikledžio tikimybė. Padangas rinktis ir pirkti derėtų tik specializuotose parduotuvėse ar atstovybėse. Jose suteikiamos kvalifikuotos konsultacijos ir garantijos. Dėl pastarųjų pirmiausia nevertėtų gundytis turgavietėse parduodamomis pigesnėmis, dažniausia nežinomų gamintojų padangomis. Pavieniai prekiautojai atsigabena partijų likučius. Sprogus vienai tokio komplekto padangai, ji ne tik nebus pakeista, – sunku bus rasti reikiamos markės ir matmemų pakaitalą.
la bet padangos ir kainuoja geros gerai bet ziemines labai kaukia jei anksciau uzsidedi ir rastai tai dar neviskas…..ir t.t…. 😀
gal kas galit pasakyt ar latvijoj galima eksplotuoti automobily su dygliuotom padangom,norim vykti per latvija y svedija ir nesinori problemu,