Politikai nesutaria, kaip mokesčių sistema atrodys artimiausiais metais, todėl verslininkams dar sunku planuoti įmonių biudžetą
Verslo pasaulis tikisi permainų mokesčių sistemoje, bet porą artimiausių metų konkrečių Vyriausybės sprendimų sunku tikėtis. Todėl verslininkai dar negali planuoti būsimos mokesčių naštos.
„Turbūt niekas negali prognozuoti, kaip keisis mokesčiai artimiausiu metu. Projektų yra daugybė. Jei jie visi būtų įgyventi, biudžeto apskritai nesurinktume, o kokie bus prioritetai, dar neaišku”, – sakė „PricewaterhouseCoopers” Mokesčių skyriaus vadovė Kristina Bartusevičienė.
Ji mano, kad kitąmet realiausia yra įvesti vadinamąsias „Sodros” lubas ir sparčiau vykdyti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą. Vakar savo planus dėl šių mokesčių Seimo nariams pristatė ir 10 verslo organizacijų.
Nesutaria dėl galimybių
2008 metais gyventojų pajamų mokestį numatyta sumažinti nuo 27 iki 24 procentų. Tačiau premjeras Gediminas Kirkilas neseniai tikino, jog galimas spartesnis pastarojo mokesčio mažinimas – gal net kitąmet iki 24 proc., o 2008 metais – iki 20 procentų. Verslininkai įsitikinę, kad 2009 metais gyventojų pajamų mokesčio tarifas turėtų būti suvienodintas, ir mano, jog optimalus tarifas yra 15 procentų. Tuomet Lietuva galėtų konkuruoti dėl investicijų su kaimynėmis ir naujomis ES narėmis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, gyventojų pajamų mokestį sumažinus iki 16,8 proc., gerokai sumažėtų ir šešėlinės ekonomikos mastas. Manoma, kad tai iš dalies kompensuotų biudžeto išlaidas, skirtas gyventojų pajamų mokesčiui mažinti.
Buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius LŽ sakė, kad 2009 metais galėtume galvoti apie 20 proc. gyventojų pajamų mokestį, tačiau turėtų būti panaikinta nemažai mokesčių lengvatų. Esant dabartinei mokesčių sistemai, iki 15 proc. gyventojų pajamų mokestį būtų galima sumažinti tik švietimo ir sveikatos apsaugos finansavimo sąskaita. Jis pažymėjo, kad kitose šalyse įvestas visuotinis turto, transporto priemonių naudojimo mokestis, o Lietuvoje to nėra. Todėl vienus mokesčius sumažinus gali atsirasti kitų, nes reikia surinkti pajamas į biudžetą.
Aktualu stambiesiems
Vadinamosios „Sodros” lubos itin aktualios stambiajam kapitalui ir investuotojams. Tiesioginėmis užsienio investicijomis susirūpinę valdantieji ir verslininkai teigia, jog „žvėriškas” aukštos kvalifikacijos darbo jėgos apmokestinimas atbaido stambius investuotojus.
„Jei įmonė nori nusisamdyti specialistą, pavyzdžiui, iš Japonijos, kuris per metus į į rankas gauna 125 tūkst. eurų, tai Lietuvoje įmonė už jį sumokėtų 281 tūkst. eurų. Tuo tarpu Slovakijoje toks darbuotojas verslininkui kainuotų 181 tūkst. eurų. Šiemet Lietuva prarado 500 mln. litų investicijų – čia žvalgęsi potencialūs investuotojai mūsų nepasirinko”, – kalbėjo Investuotojų forumo atstovas Kęstutis Lisauskas.
Nesutaria dėl prioritetų
Ne vienus metus gvildenama idėja nesulaukia vieningo pritarimo ir Seime. Vadinamosioms „Sodros” luboms nepritaria ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija bei profesinė sąjunga „Solidarumas”. Prieš šią idėją pasisako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Profesinių sąjungų manymu, prioritetu turėtų būti tie mokesčiai, kurių kitimą labiausiai pajus dauguma šalies piliečių. Todėl valdantieji spaudžiami kelti minimalią algą iki 700 litų ir padidinti neapmokestinamą minimumą iki 400 litų.
„Neapmokestinamo minimumo didėjimo gyventojai nelabai pajus, nes tai mažos sumos”, – nesutinka Bartusevičienė.
Šiam teiginiui prieštarauja smulkiojo verslo atstovai. „Didžiausias kliuvinys, dėl kurio subyrėjo ne viena provincijos įmonė – gyventojų pajamų mokesčių mažinimas, nedidinant neapmokestinamo minimumo. Stambiems verslininkams tai neturi jokio poveikio, o smulkiesiems išsilaikyti sunku. Gavome prievolę kelti atlyginimus, o kartu išaugo mokesčiai valstybei”, – dėstė Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas. Šiuo metu neapmokestinamas minimumas yra 290 litų.
Smulkieji verslininkai nepatenkinti staigiu gyventojų pajamų mokesčio mažinimu ir dėl to, kad mažiausiai uždirbantieji nepajunta realios naudos.
Vyriausybės programoje numatyta, kad minimali alga 2008 metais bus 800 litų, todėl profsąjungos skatina 2007 metais žengti pusę žingsnio iki šios sumos. „Kažkaip sunku patikėti, kad 600 litų atlyginimas 2008 metais staiga bus padidintas 200 litų”, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vicepirmininkas Algirdas Kvedaravičius. 2007-aisiais neabejotinai išliks 18 proc. socialinis verslo mokestis, o dar po metų jau turėtų jo nelikti.